OMON proceso dokumentai

Kaip jau buvo skelbta, Vilniaus apygardos teismas 2015-06-04 išteisino buvusius Lietuvos OMON vadovus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą, kurie už akių buvo kaltinami nusikaltimais žmoniškumui.  

Šie du buvę OMON karininkai nebuvo siejami nei su 1991 m. sausio 13 d., nei su 1991 m. liepos mėn. Medininkų žudynėmis, tačiau buvo kaltinami, kad 1991 m. terorizavo ir baugino beatsikuriančios Lietuvos kariuomenės ir muitinės pareigūnus. Buvo manoma, kad jie organizavo keletą ginkluotų pasienio ir muitinės postų užpuolimų ir kelis iš tų postų sunaikino. Iš viso jiems buvo inkriminuota 15 kaltinimo punktų. Šių išpuolių metu dviems Lietuvos pareigūnams padaryti nesunkūs sveikatos sužalojimai, o sunaikinus kai kuriuos pasienio ir muitinės infrastruktūros objektus, valstybei padaryta apie 2000 Lt (579,24 Eur ekvivalentas) žala.

B. Makutynovčiaus ir V. Razvodovo veiksmai kaltinime įvertinti kaip 1949 m. Ženevos konvencijos nustatytų elgesio su civiliais asmenimis taisyklių pažeidimas. Šios Konvencijos 2 str. nustato, kad ji įsigalioja ir jos apsauga civiliams taikoma tik tuo atveju, jei Konvencijoje numatyti nusikaltimai padaromi karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos metu. Kaltinime nebuvo nurodyta, o Teisme nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama, kad nurodytu laikotarpiu Lietuvoje buvo susiklosčiusi tokia padėtis. Todėl teismas neturi galimybių pasisakyti ar 1991 m. buvo sąlygos, kurioms esant įsigalioja Ženevos konvencijos nuostatos, ginančios civilius asmenis. Į šią kaltinimo ypatybę teismo proceso metu teismas atkreipė kaltintojo dėmesį, nes savo iniciatyva teismas neturi teisės praplėsti kaltinimo – ypač procesuose, kurie vyksta nedalyvaujant kaltinamiesiems.

Užuot inkriminavus 1949 m. Ženevos konvencijos 2 str. nurodytas sąlygas, B. Makutynovičiaus ir V. Razvodovo veiksmai kaltinime kvalifikuoti, kaip agresijos vykdymas ir rėmimas. Tačiau atsakomybė už agresiją tarptautinėje teisėje tenka tik valstybių vadovams, bet ne žemo rango vykdytojams. Be to, agresijos sąvoka tarptautinėje baudžiamojoje teisėje neturi aiškaus turinio ir teisiant už šiuos veiksmus būtų pažeistas nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principas.

Žemiau pateikiamas teismo nuosprendis, kai kurie kiti teismo dokumentai ir kai kurie tarptautinės teisės šaltiniai bei komentarai, kuriuose aptariama bylai aktuali tarptautinės teisės doktrina Ženevos konvencijos 2 str., agresijos sampratos ir kitais klausimais.

2015 Teismo dokumentai:

Nuosprendis

2014-11-25 Nutartis negrąžinti bylos

2014-11-05 Protokolas dėl kaltinimo trūkumų

1946 Niurnbergo procesas:

Statutas

Statuto komentaras

1949 Ženevos konvencija:

RULAC project (anglų k.). Daugybė šaltinių, išaiškinimų tarptautinės karo ir humanitarinės teisės bei papročių klausimais.

1958 J.S.Pictet komentaras

2008 ICRC armed conflict definition

2012 ICRC ekspertų nuomonė dėl okupacijos sampratos

ICRC statute

Jugoslavijos tribunolas:

Statutas

Sprendimų apžvalga, sudaryta HRW. (Nuoroda pašalinta)

S.Miloševič kaltinimai

Tadič byla

Kita:

Agresijos samprata tarptautinėje teisėje populiariai (wiki)

JT Chartija

1974 JT rezoliucija dėl Agresijos apibrėžimo

Agresijos subjektai by B.I.Bonafe (nuoroda pašalinta)

1992 JT konvencija dėl asmenu apsaugos nuo priverstinio dingimo

EŽTT. Kuolelis, Bartoševičius, Burokevičius. Sprendimas

Case of Kononov v. Latvia

Tarptautpinės teisės dokumentų rinkinys (sud. V.Vadapalas)

Kelios mintys teisėjų karjeros klausimais

Praeitą penktadienį kilo nemažas triukšmas, kai Teisėjų taryba (TT) nepatarė Prezidentei skirti į Vilniaus apygardos teismą vieno apylinkės teismo pirmininkės. TT motyvavo tuo, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (PTAK) šios pretendentės neįvertino kaip tinkamiausios užimti šias pareigas, ji mat PTAK sudarytame sąraše buvo kažkur per viduriuką ir Prezidentės valia buvo neskaidriai išgriebta iš to viduriuko dėl TT nesuprantamų priežasčių, kai sąrašo viršuje buvo apstu geriau įvertintų teisėjų.

Ta proga nepaskirtoji teisėja pareiškė, kad toks TT sprendimas prieštarauja Konstitucijai.

Įkišo savo trigrašį ir didžiausio Lietuvos portalo reporteris, teigdamas, kad „teisėjai stojo ginti saviškių“. Suprask – klanas TT asmenyje pasišiaušė ir švento prasidėjimo teisėjų į savo ratą neįleidžia. Šitokia retorika jau buvo kiek primiršta, bet nauji šio reporterio pasažai šia tema nejučia perša mintį, kad jis šioje istorijoje nėra labai nešališkas.

Nacionalinės teismų administracijos, atstovaujančios TT, atstovė tam pačiam reporteriui socialiniame tinkle expressis verbis atsikirto, tuo ką anksčiau pasakė ir pati TT, t. y., kad skaidrumo skiriant teisėjus į aukštesnes pareigas nerasta.

Krizė vystosi pagal klasikines šio žanro Lietuvoje taisykles: sąmyšis, kaltų paieška, nekaltų baudimas, ir (jei krizė išsprendžiama sėkmingai) nenusipelniusių apdovanojimas. Šioje krizėje atrodo medalių negaus niekas, bet likusioje dalyje ji vystosi pagal įprastą scenarijų. Kol kas klibinama lyg tyčia - kompetetingiausios PTAK narės, vienos Apeliacinio teismo teisėjos kėdė, tam pasitelkiant anoniminius švento prasidėjimo teisėjų laiškus. Kurie, tarp mūsų šnekant, jei kam ir gali reikšti pretenzijas dėl PTAK veiklos, tai tik pačiai Prezidentei.

Bet grįžkime prie mūsų istorijos. Tikrai PTAK sprendimai kelia daug klausimų. Sunku surasti kažkokią koreliaciją tarp siekiančio daryti karjerą  teisėjo darbo rezultatų ir jo šansų užimti aukštesnes pareigas. Dažnai būna, kad po eilinės atrankos, teisėjai, kurie praeitą kartą buvo sąrašo viršuje, atsiduria jo apačioje ir atvirkščiai, kai niekas per kokį pusmetį tarp dviejų atrankų nepasikeitė. Vieninteles koreliacijas, kurias aš įžvelgiu yra tai, kada pretendentas ateina į PTAK posėdį – kuo vėlesnis numeris – tuo didesni šansai užimti aukštesnę vietą sąraše, kas kaip mes matome vis tiek nieko negarantuoja. Tokia padėtis kelia tam tikrą nuostabą ir solidžiom tarptautinėm institucijom.

Patarti ar nepatarti Prezidentei skirti ar paaukštinti jos norimą teisėją yra TT teisė, lygiai kaip ir Prezidentės teisė nepaisyti TT nuomonės. Nepaisant viso to, mano giliu įsitikinimu, TT negali reikšti kažkokių pretenzijų Prezidentei dėl to kokiais metodais ir pagal kokius kriterijus PTAK sudaro pretenduojančių daryti karjerą teisėjų eilę ir kelintą numerį iš to sąrašo ji išsirenka. Juk TT savo laiku pati neprieštaravo, kad atsirastų toks darinys, koks dabar yra PTAK. O dabar yra taip, kad PTAK de facto yra ne teisminės valdžios, o vykdomosios valdžios (Prezidentūros) institucija, kurią visa apimtimi skiria ir kurios veiklos aprašą tvirtiną, bei vertinimo kriterijus nustato  Prezidentė. Ir kuri, ta PTAK, atsakinga ir atskaitinga tik jai vienai. Su TT ir teismais ji turi tik tokį ryšį, kad,  į jos sudėtį pagal tą patį aprašą Prezidentė deleguoja tris teisėjus ir tai, kad kažkodėl jos posėdžiai vyksta  bei ją aptarnauja Nacionalinė teismų administracija.

Be to, PTAK nuomonė turi tik patariamąją reikšmę, todėl ar paisyti šio sąrašo ar ne – yra visiškai jos Ekscelencijos reikalas ir niekam ji dėl to atsiskaityti neprivalo. Jei TT netenkina PTAK paaiškinimai dėl atrankos kriterijų arba tokių paaiškinimų nebuvimas, TT gali įsteigti komisiją ar kitą institutą, kuris vykdytų paralelinę atranką jau pagal TT nustatytus ir teisėjų bendruomenei tinkančius ir patinkančius kriterijus.

Vienintelis dalykas, kuris mane glumina, su visa pagarba PTAK nariams, kodėl šios komisijos posėdžiai organizuojami ne institucijoje, kuriai ji tarnauja, t. y. Prezidentūroje ir kodėl ją aptarnauja ne Prezidentūros, bet Nacionalinės TEISMŲ administracijos aparatas. Perėmus PTAK veiklą Prezidentūros aparatui, išnyktų daug painiavos, kurią dabar sukelia tokios teismų kvazisavivaldos institucijos, kaip PTAK veikla. Jau nekalbant apie Nacionalinės teismų administracijos ryšių su visuomene merginų neapibrėžtą statusą, (kurioms aš perduodu nuoširdžią savo užuojautą), kai jos lyg ir turėtų komunikuoti ne tik teisminės, bet ir su ja besiginčijančios vykdomosios valdžios institucijų vardu.

Aplinkosaugininkai vs. tvoros: win- win.

Rotting Barrier
mikecogh / Foter / CC BY-SA

Šiemet aplinkos inspektoriai penktą sezoną vėl griaus tvoras paežerėse. Nežinau, kodėl jų visų negalima buvo nugriauti patį pirmą sezoną, bet žinau, kad tai yra gerai, nes suteiks naujo džiaugsmo dar nenugriautų tvorų savininkų kaimynams. Galbūt ne tiek, kiek deganti tvoros savininko pirtelė, bet vistiek. Be to vienas kitas tvoros savininko kaimynas, galų gale per atsiradusį plyšį gaus prieigą prie ežero, kur jį traukiantį tinklus įskųs tas pats tvoros savininkas ir kuriam tie patys aplinkos inspektoriai uždės kosmines pono Mazuronio baudas. Baudų tas brakonierius aišku nesumokės,nes niekada tokių pinigų nei sapnavo nei turėjo, nes jei būtų turėjęs, nebūtų gi lindęs maisto į ežerą su tinklais. Tada pono Mazuronio įpėdinis visiems plojant katučių prastums tokį nacistinį kvapelį turintį įstatymą dėl baudos mūsų brakonieriui pakeitimo priverstiniais darbais ir visi bus laimingi.
Iki kito pavasario..

Kaltės formos

 

kalt. formosŠis įrašas skiriamas ne teisininkams, bet kadangi pastaruoju metu dažnokai tenka rašyti išteisinamuosius nuosprendžius ir dalis jų dėl to, kad nenustatoma kaltinamojo kaltė, manau bus naudinga turėti sau ir kitiems besidomintiems tinkle  nuorodą, kur kaltės sąvoka baudžiamojoje teisėje išdėstyta maksimaliai paprastai. Taip pat nuoroda į šį įrašą pravers, kai tik kas nors išsižios apie tai, kad vairuotojus už avarijas reikia teisti kaip už tyčinius nužudymus ar kažką panašiai.

Kaltės baudžiamojoje teisėje suvokimo sudėtingumas yra tas, kad tai yra pakankamai abstrakti sąvoka, kurią suprasti sudėtingiau, nei suvokti akivaizdžiai matomus įtariamojo veiksmus ar neveikimą ar nusikaltimo pasekmes. Tačiau vien už veiksmus nuteisti negalima. Kaltintojas turi įrodyti ne tik, kas buvo padaryta, bet ir subjektyviąją nusikaltimo pusę- kaltę. 

Kaltė gali būti dviejų formų: tyčia arba neatsargumas. Tyčia savo ruožtu skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę tyčią, o neatsargumas- į nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Tai parodyta viršutiniame paveikslėlyje.

Nors ne kiekviename BK straipsnyje nurodoma, kokia jame užrašyto nusikaltimo kaltės forma, tačiau galite neabejoti, kad kiekvienas nusikaltimas turi labai konkrečią, būtent tokią, o ne kitokią tam nusikaltimui priskiriamą kaltės formą. Ir jei būtent tokios kaltės formos nėra- nėra ir to nusikaltimo.

Vienam konkrečiam įstatyme aprašytam nusikaltimui priskiriama ir viena konkreti kaltės forma- arba tyčia arba neatsargumas. Gyvenime beveik niekada tas pats nusikaltimas negali būti padarytas arba dėl tyčios arba dėl neatsargumo. Jeigu taip yra, tai teisininkų požiūrių yra kažkokia anomalija. Būtent tokia anomalija yra neseniai priimtas garsusis LR BK 1891 str., numatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Dar kiti nusikaltimai gali būti padaryti ne šiaip tyčia, o tik tiesiogine tyčia, pavyzdžiui- dokumentų klastojimas ar įžeidimas.

Apibendrintai kalbant, galima pasakyti, kad žmogaus kaltės forma priklauso nuo jo požiūrio į tai, kad jis kažką darydamas ir siekdamas kažkokio tikslo, gali padaryti nusikaltimą. Gali būti taip, kad žmogaus tikslas ir yra padaryti nusikaltimą, tačiau kitais atvejais žmogaus psichinis santykis su nusikalstamomis pasekmėmis, kurias sukels jo veiksmai yra sudėtingesnis.

TIESIOGINĖ TYČIA reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusikaltimas. Jis suvokia, kad daro nusikaltimą ir nori jį padaryti. T.tyčia

Geras tokio nusikaltimo pavyzdys mano jau minėtas dokumentų klastojimas. Šis LR BK 300 str.  numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Pastaruoju metu yra pakankamai daug išteisinimų būtent dėl to, kad teisme nenustatoma ši kaltinamojo kaltės forma. Kitas praktiškas tiesioginės tyčios žinojimo pritaikymas gali būti bylinėjantis bylose dėl įžeidimo (LR BK 155 str.), kuriose būtent privatus kaltintojas turi įrodyti, kad įžeidimas padarytas ne tik kad sąmoningai, nes to nepakanka, bet ir jo siekiant. Štai neseniai išnagrinėtoje byloje žmogus buvo išteisintas dėl kaltinimų įžeidus buvusius šeimos draugus, privačioje žinutėje Ją pavadindamas „kale“, o jį „Judu“. Nebuvo įrodyta būtent tiesioginė tyčia. Žmogus nors ir suvokė, kad jo naudojama leksika yra užgauli, tačiau siuntė žinutę ne dėl to, o pykdamas ir priekaištaudamas „šeimos draugams“ dėl suardytos savosios šeimos. Taigi, žmogaus kaltė forma buvo NETIESIOGINĖ TYČIA.

NETIESIOGINĖ TYČIA reiškia, kad žmogus siekdamas tam tikrų tikslų, kurie gali būti ir kitas nusikaltimas ir visiškai nenusikalstami, suvokia, kad pakeliui neišvengiamai padarys dar vieną nusikaltimą, ir nors šio, pakeleivingo nusikaltimo nenori, sąmoningai jį padaro. Dažniausiai dėl to, kad jis būtinas siekiant kitų tikslų.

Net. tyčiaTokios kaltės formos pavyzdžiu gali būti LR BK 187 str. numatytas tyčinis svetimo turto sugadinimas, kai vagystės iš automobilio salono metu pakeliui išdaužiamas stiklas ar išlaužiama spynelė, kad patekti į automobilio saloną.

Tyčiniai nužudymai gali būti padaromi ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tiesa yra atsakomybė ir už nužudymą dėl neatsargumo, bet tai jau kiti BK straipsniai.

PasitikNUSIKALSTAMAS PASITIKĖJIMAS reiškia, kad siekiant kažkokio kito, teisėto ar neteisėto tikslo, suvokiama, kad pakeliui gali būti padarytas nusikaltimas, tačiau tikimasi, kad taip neatsitiks. O ima ir atsitinka..

Kartais sunku atskirti kada žmogus veikia netiesiogine tyčia, o kada dėl neatsargumo. Jei esate teisėjas ir nagrinėjate pavyzdžiui avarijos bylą, šią kaltės dilemą išspręsite, kai atsakysite sau į klausimą: ar kaltinamasis būtų daręs tai ką darė (pasipuikuos piešdamas saulutes minioje, važiuos šaligatviu bėgdamas nuo policijos, vairuos girtas, lėks 200 km/h kad įkelti įrašą į Youtube ir pan), jei būtų TIKRAI žinojęs, kad dėl to sutraiškys žmogų. Jei atsakymas „Taip“, tada netiesioginė tyčia, jei “Ne” – tada neatsargumas. Pirmuoju atveju žmogų reikia teisti kaip žudiką, antruoju- kaip neatsargų vairuotoją. Ir čia aš noriu užduoti tokį retorinį klausimą prokurorams, ėmusiems kvalifikuoti avarijas kaip nužudymus: kaip jie sugebėjote įlįsti vairuotojui į galvą ir pamatyti, kad jis  prieš darydamas tai ką darė žinojo nužudysiąs žmogų ir pasirašęs tokioms pasekmėms? O jeigu vis dėl to kažkokiu būdu įlindo ir pamatė, tai kaip tai įrodys tai teisme? Vykdomosios valdžios direktyvomis pasirems? Tai čia ir yra mano neretorinis atsakymas į šį retorinį atsakymas, kodėl aš netikiu, kad avarijos bylos pasibaigus dabartiniam vajui, ateityje bus kvalifikuojamos kaip nužudymai.

NUSIKALSTAMAS NERŪPESTINGUMAS. Tai Nerūpest.nusikaltimas dėl žioplumo.  Kaltininkas nesupranta, kad jo veiksmai ir siekiamas tikslas pakeliui sukels nusikalstamas pasekmes, nors kitas bet koks normalus žmogus tai suvoktų ir nesielgtų taip, kaip elgiasi kaltininkas. Vadovėlyje tai apibrėžiama panašiai taip: veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Vėlgi negaliu neįkišti to paties BK LR BK 1891 str. Nustebsite, bet neteisėtai praturtėti irgi galima per žioplumą.

Va ir viskas. Paprasta. Aišku, yra visokių kaltės teorijų ir kitokių jos rūšiavimo kriterijų. Pati kaltė irgi nėra vienintelis nusikaltimo subjektyviosios pusės elementas. Bet čia jau mokslinčiams.

 

Keletas minčių apie griežtas ir švelnias bausmes ir kaip jos skaičiuojamos bei skiriamos

 

Neseniai žiniasklaida pranešė, kad du policininkus ir dar 4 žmones  bei iš įvykio vietos pabėgęs A.Tumėnas kalėjimo išvengė ir atsipirko 2600 Lt bauda.

Negaliu komentuoti nuosprendžio Arnui Tumėnui, nes jis neįsiteisėjęs ir bylą nagrinėjau ne aš, o kitas teisėjas. Nuosprendis dar gali būti apskųstas ir galbūt pakeistas. Bet noriu paaiškinti tai, ką visi žinojo, bet pamiršo arba neatkreipė dėmesio.

A.Tumėnas neliko nenubaustas nei už tai kad sukėlė avariją, nei už tai, kad pasišalino iš avarijos vietos. Už pasišalinimą iš įvykio vietos dar 2013 metų gegužės mėnesį administracine  jam jau skirta 3500 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 4 metams. Tokia nuobauda yra griežtesnė net už tą, kuri skiriama už vairavimą esant neblaiviam Pavyzdžiui  už vairavimą sunkiai apgirtus, kai nustatomas daugiau nei 2,5 promilių girtumas gali būti skiriama bauda iki 3000 Lt ir teisių atėmimas iki 3 metų. A.Tumėnas gavo daugiau. Continue reading

Mano nuomonė apie skandalingą tadžiko paleidimą

 

End Of the Day II
ArloMagicMan / Foter / CC BY-NC

Kaip pranešė žiniasklaida, užvakar Vilniaus apygardos teismas skandalingai paleido narkotikų kontrabanda įtariamą tadžiką. Ne man spręsti ir komentuoti- pagrįsta ši nutartis ar ne. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga įslaptinta, o kaip mes visi žinome, tamsiuose kambariuose labai mėgsta veistis juodos katės, kurių ten kartais ir nėra.

Pastebėsim tik tiek, kad paleistasis tadžikų pilietis akivaizdžiai yra ne joks ten ne narkotikų kartelio baronas, o eilinis mulas, kurių kiekviena tokia nusikalstama organizacija turi dešimtimis ir į kiekvieno prarasto mulo vietą stoja du. Tad teisėsaugos institucijų pareiškimai apie išdraskytą „narkotikų platinimo tinklą“ švelniai tariant panašūs į pagyrūniškus. Nusikalstama organizacija greičiausiai sureagavo kaip toje rusiškoje dainoje- „oтряд не заметил потери бойца“. Continue reading

Paviešintas “Delfi” demaskuoto A.Cinino skandalingasis nuosprendis

poster1Naujieną apie padidėjusį žmonių pasitikėjimą teismais „Delfis“ sutiko gana irzliai, statinę medaus nusprendęs praskiesti namudinio virimo degutu. Šią naujieną portalas palydėjo priplėkusia istorija apie kažkokį ten nužudymą bei skandalinga žinia, kad aukštesnysis teismas panaikino vieną šių eilučių autoriaus nuosprendį tūlam V.Jonikui. Esą jame „knibžda klaidų“ ir jis nurašytas nuo nuosprendžio kitoje byloje. Tiesą pasakius, iš pačios publikacijos nelabai aišku, kur tos klaidos knibžda – ar kažkokioje byloje ar Delfio žurnalisto galvoje, tačiau beveik neabejotina, kad skaitytojai jas priskyrė A.Cininui.

Nustebino ne pats užvažiavimas, bet tai, kad šios publikacijos autorius yra Dainius Sinkevičius, kuris iki šiol buvo lyg ir normalus žmogus. Skaitydamas publikaciją negalėjau atsikratyti de ja vu* jausmo, kad kažkur jau ją skaičiau anksčiau, kažkokiame dabar jau vegetuojančiame laikraštyje. Kad gal naivoko Dainiaus plunksną vedžiojo labiau patyrusio piliečio ranka. Piliečio, kuris yra pagarsėjęs savo nemeile šių eilučių autoriui, o ko gerą ir visai teismų sistemai ir kuris turbūt negalėjo nesusierzinti dėl geros žinios apie teismus.

Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi, bet visgi nesinori tikėti, kad Dainius išmoko meluotui susidėjęs su šutve to piliečio, apie kurį jau rašiau šią vasarą. Continue reading

Uncertainty in the judicial process

Below is my presentation from Public Sector Effectivenes Conference. Vilnius, October 2013.

sl01(1 slide.)

My name is Audrius Cininas. I’m a judge of the division of criminal cases at Vilnius District Court (the biggest court of Lithuania).

As you know, I’ll be speaking about the possibilities of planning of regular judge’s activities, reducing of the waste time as well as unpredictability which the judges face in their everyday activities. Some superstitions, which are still resilient among the brotherhood of the lawyers as well as politicians, will be discussed too.

The basic ideas of the presentation are inspired by the theory of constraints (TOC).  

sl02(Slide 2 )

TOC exploits an idea that the system performance is limited by a single weakest link in it. That’s why by finding and improving the weakest link in the system we can improve the performance of the whole system. It has been widely accepted that a judge is considered to be the weakest link of the chain in the court system.

TOC deals with demand, inventory, expenses, throughput, drum-buffer-rope issues. Continue reading

Hарод хочет разобраться

Narod chocet razobratsiaNarod chočet razobratsa (liaudis nori išsiaiškinti)- grupė seimo narių užsimojo įpareigoti teisėjus viešai pasiteisinti dėl liaudžiai nepatinkančių sprendimų.

Dirgliosios teisėkūros pavyzdys, matyt su aliuzijom į išgarsintus teisėjo G.Viederio sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje. Įstatymo iniciatoriai matyt nežino, kad nei vienoje Europos valstybėje teisėjai nesiteisina dėl savo sprendimų, o apie juos informuoja kiti teismų atstovai.  Prieš teikdami tokias iniciatyvas gerbiami parlamentarai galėjo pasikonsultuoti su kuo nors, kas išmano tuos reikalus, pavyzdžiui su Lina Laurinavičiūte (lina.laurinaviciute@teismai.lt) iš NTA, ar bent jau paskaityti šią puikią jos rengtą apžvalgą, kokiu būdu organizuojamas ir vykdomas teismų sprendimų viešinimas ir aiškinimas EU valstybėse ir įsitikinti, kad teisėjai asmeniškai to nedaro. Apie tai, kad tai susiję su įvairiais teisėjo statuso dalykais, nepriklausomumu, nešališkumu ir t.t. tai jau bus gal kam nors paaiškinti ir be manęs. Continue reading

Nulis ‰ sveikų

 

Maple Leaf Forever
 

LR Seime svarstomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimas, kuriam įsigaliojus, pradedantiems vairuotojams leistina alkoholio norma bus sumažinta praktiški iki nulio 0.01‰.

Nemanau, kad šie pakeitimai kam nors pakenks, bet nemanau, kad ir padės kovojant su avaringumu.

1. Statistika nerodo jokio ryšio tarp leistinos vairuojant alkoholio koncentracijos 0.00 ‰- 0.8 ‰ ir avaringumo (mirčių keliuose): Continue reading