Rekviem teisėjui su šunimi

      Po savaitės susirinkusi Teisėjų taryba atleis teisėją Valerijų Paškevičių iš darbo.

       Prieš mėnesį pričiuptas galimai girtas už vairo, V. Paškevičius užvakar vieno bulvarinio žurnalisto džiaugsmui vėl girtas sukėlė techninę avariją. Didesnį džiaugsmą tam žurnalistui turbūt būtų sukėlęs tik atvejis, jei V. Paškevičius būtų partrenkęs vaiką. Bet čia ne apie to žurnalisto džiaugsmus noriu rašyti.

      Man skaudu.

    Pirmiausia, skaudu dėl Valeros, kurį pažįstu dar nuo universiteto laikų, ir kuris iš linksmo, bendraujančio, keliaujančio, sportuojančio žmogaus, palaipsniui virto savo kiaute užsidariusiu keistuoliu atsiskyrėliu stiklinėmis akimis. Aš nežinau kada ir kodėl tas įvyko, nes bendravome mažai. Ir nežinau, kaip paaiškinti tokį beprotišką Valeros elgesį. Nebent tik tuo, kad jam konkrečiai pavažiavo stogas. Gal dėl sudėtingų bylų, kurias jam pastaruoju metu teko nagrinėti, gal dėl to, kad vis niekaip nesisekė daryti karjeros, gal dėl to, kad šiais metais atsitikusi vėlyva tėvystė sutapo su vidurio amžiaus krize. O gal, sprendžiant pagal tai, kaip myli šunis, jis dirbdamas teisėju tiesiog per daug gerai ėmė pažinti žmones. Šiaip ar taip liko jis dabar vienas su šunimi toje savo Mazdoje ir niekas jo neišgelbės nuo gėdingo išvarymo iš teisėjų luomo.

       Antra, man baugu dėl mūsų, teisėjų bendruomenės. Valera įstūmė Teisėjų tarybą tiesiog į nepavydėtiną padėtį. Teisėjų taryba jau yra nusprendusi atleisti V. Paškevičių tik po to, kai teismas oficialiai konstatuos jo kaltę. Tokio sprendimo dar nėra ir artimiausią savaitę nenusimato. Tačiau dabar, po Valeros pokšto su antrąja avarija, Teisėjų taryba yra spaudžiama ieškoti landų kaip apeiti tokį  savo pačios sprendimą. Mano giliu įsitikinimu tai gali būti, ir mano dideliam apgailestavimui – greičiausiai bus didelė klaida. Aš suprantu, kad viskam galima prigalvoti išimčių, landų ir įvairių pasiteisinimų, bet tiesa yra paprasta ir yra tokia, kad savo žodžio reikia laikytis. Savo žodžio reikia laikytis sukandus dantis. Nes jei patys teisėjai nesilaiko savo nustatytų taisyklių, kad ir kaip tai būtų nepatogu, kaip jie gali reikalauti tų taisyklių laikymosi iš kitų. Jei taip nebus, jei mes, teisėjai, leisimės stumdomi kažkokio bulvarinio rašeivos ar pasiduosime kai kurių aukšto rango klerkų kaprizams, mes ištaškysime tuos paskutinius pagarbos sau likučius, kurių dar neištaškė V. Paškevičius.

      O Valerą, ką Valerą? Bus tas dekretas dėl jo atleidimo anksčiau ar vėliau. Jis ir taip sužlugdytas, nušalintas, nebedirba teisėju ir niekada nedirbs. Jis taip pat neims gerti nei daugiau nei mažiau, bus dekretas dėl jo atleidimo kitą savaitę ar po mėnesio. Bet mes, teisėjai, turime pasiųsti aiškią žinią, kad visus, net ir susikompromitavusius savo narius teisiame pagal įstatymus.

        Aš nesakau, kad Valera nenusipelnė pašalinimo iš darbo, bet man vis vien skaudu…

OMON proceso dokumentai

Kaip jau buvo skelbta, Vilniaus apygardos teismas 2015-06-04 išteisino buvusius Lietuvos OMON vadovus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą, kurie už akių buvo kaltinami nusikaltimais žmoniškumui.  

Šie du buvę OMON karininkai nebuvo siejami nei su 1991 m. sausio 13 d., nei su 1991 m. liepos mėn. Medininkų žudynėmis, tačiau buvo kaltinami, kad 1991 m. terorizavo ir baugino beatsikuriančios Lietuvos kariuomenės ir muitinės pareigūnus. Buvo manoma, kad jie organizavo keletą ginkluotų pasienio ir muitinės postų užpuolimų ir kelis iš tų postų sunaikino. Iš viso jiems buvo inkriminuota 15 kaltinimo punktų. Šių išpuolių metu dviems Lietuvos pareigūnams padaryti nesunkūs sveikatos sužalojimai, o sunaikinus kai kuriuos pasienio ir muitinės infrastruktūros objektus, valstybei padaryta apie 2000 Lt (579,24 Eur ekvivalentas) žala. Continue reading

Kelios mintys teisėjų karjeros klausimais

Praeitą penktadienį kilo nemažas triukšmas, kai Teisėjų taryba (TT) nepatarė Prezidentei skirti į Vilniaus apygardos teismą vieno apylinkės teismo pirmininkės. TT motyvavo tuo, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (PTAK) šios pretendentės neįvertino kaip tinkamiausios užimti šias pareigas, ji mat PTAK sudarytame sąraše buvo kažkur per viduriuką ir Prezidentės valia buvo neskaidriai išgriebta iš to viduriuko dėl TT nesuprantamų priežasčių, kai sąrašo viršuje buvo apstu geriau įvertintų teisėjų.

Ta proga nepaskirtoji teisėja pareiškė, kad toks TT sprendimas prieštarauja Konstitucijai. Continue reading

Aplinkosaugininkai vs. tvoros: win- win.

Rotting Barrier
mikecogh / Foter / CC BY-SA

Šiemet aplinkos inspektoriai penktą sezoną vėl griaus tvoras paežerėse. Nežinau, kodėl jų visų negalima buvo nugriauti patį pirmą sezoną, bet žinau, kad tai yra gerai, nes suteiks naujo džiaugsmo dar nenugriautų tvorų savininkų kaimynams. Galbūt ne tiek, kiek deganti tvoros savininko pirtelė, bet vistiek. Be to vienas kitas tvoros savininko kaimynas, galų gale per atsiradusį plyšį gaus prieigą prie ežero, kur jį traukiantį tinklus įskųs tas pats tvoros savininkas ir kuriam tie patys aplinkos inspektoriai uždės kosmines pono Mazuronio baudas. Baudų tas brakonierius aišku nesumokės,nes niekada tokių pinigų nei sapnavo nei turėjo, nes jei būtų turėjęs, nebūtų gi lindęs maisto į ežerą su tinklais. Tada pono Mazuronio įpėdinis visiems plojant katučių prastums tokį nacistinį kvapelį turintį įstatymą dėl baudos mūsų brakonieriui pakeitimo priverstiniais darbais ir visi bus laimingi.
Iki kito pavasario..

Kaltės formos

 

kalt. formosŠis įrašas skiriamas ne teisininkams, bet kadangi pastaruoju metu dažnokai tenka rašyti išteisinamuosius nuosprendžius ir dalis jų dėl to, kad nenustatoma kaltinamojo kaltė, manau bus naudinga turėti sau ir kitiems besidomintiems tinkle  nuorodą, kur kaltės sąvoka baudžiamojoje teisėje išdėstyta maksimaliai paprastai. Taip pat nuoroda į šį įrašą pravers, kai tik kas nors išsižios apie tai, kad vairuotojus už avarijas reikia teisti kaip už tyčinius nužudymus ar kažką panašiai.

Kaltės baudžiamojoje teisėje suvokimo sudėtingumas yra tas, kad tai yra pakankamai abstrakti sąvoka, kurią suprasti sudėtingiau, nei suvokti akivaizdžiai matomus įtariamojo veiksmus ar neveikimą ar nusikaltimo pasekmes. Tačiau vien už veiksmus nuteisti negalima. Kaltintojas turi įrodyti ne tik, kas buvo padaryta, bet ir subjektyviąją nusikaltimo pusę- kaltę. 

Kaltė gali būti dviejų formų: tyčia arba neatsargumas. Tyčia savo ruožtu skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę tyčią, o neatsargumas- į nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Tai parodyta viršutiniame paveikslėlyje.

Nors ne kiekviename BK straipsnyje nurodoma, kokia jame užrašyto nusikaltimo kaltės forma, tačiau galite neabejoti, kad kiekvienas nusikaltimas turi labai konkrečią, būtent tokią, o ne kitokią tam nusikaltimui priskiriamą kaltės formą. Ir jei būtent tokios kaltės formos nėra- nėra ir to nusikaltimo.

Vienam konkrečiam įstatyme aprašytam nusikaltimui priskiriama ir viena konkreti kaltės forma- arba tyčia arba neatsargumas. Gyvenime beveik niekada tas pats nusikaltimas negali būti padarytas arba dėl tyčios arba dėl neatsargumo. Jeigu taip yra, tai teisininkų požiūrių yra kažkokia anomalija. Būtent tokia anomalija yra neseniai priimtas garsusis LR BK 1891 str., numatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Dar kiti nusikaltimai gali būti padaryti ne šiaip tyčia, o tik tiesiogine tyčia, pavyzdžiui- dokumentų klastojimas ar įžeidimas.

Apibendrintai kalbant, galima pasakyti, kad žmogaus kaltės forma priklauso nuo jo požiūrio į tai, kad jis kažką darydamas ir siekdamas kažkokio tikslo, gali padaryti nusikaltimą. Gali būti taip, kad žmogaus tikslas ir yra padaryti nusikaltimą, tačiau kitais atvejais žmogaus psichinis santykis su nusikalstamomis pasekmėmis, kurias sukels jo veiksmai yra sudėtingesnis.

TIESIOGINĖ TYČIA reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusikaltimas. Jis suvokia, kad daro nusikaltimą ir nori jį padaryti. T.tyčia

Geras tokio nusikaltimo pavyzdys mano jau minėtas dokumentų klastojimas. Šis LR BK 300 str.  numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Pastaruoju metu yra pakankamai daug išteisinimų būtent dėl to, kad teisme nenustatoma ši kaltinamojo kaltės forma. Kitas praktiškas tiesioginės tyčios žinojimo pritaikymas gali būti bylinėjantis bylose dėl įžeidimo (LR BK 155 str.), kuriose būtent privatus kaltintojas turi įrodyti, kad įžeidimas padarytas ne tik kad sąmoningai, nes to nepakanka, bet ir jo siekiant. Štai neseniai išnagrinėtoje byloje žmogus buvo išteisintas dėl kaltinimų įžeidus buvusius šeimos draugus, privačioje žinutėje Ją pavadindamas „kale“, o jį „Judu“. Nebuvo įrodyta būtent tiesioginė tyčia. Žmogus nors ir suvokė, kad jo naudojama leksika yra užgauli, tačiau siuntė žinutę ne dėl to, o pykdamas ir priekaištaudamas „šeimos draugams“ dėl suardytos savosios šeimos. Taigi, žmogaus kaltė forma buvo NETIESIOGINĖ TYČIA.

NETIESIOGINĖ TYČIA reiškia, kad žmogus siekdamas tam tikrų tikslų, kurie gali būti ir kitas nusikaltimas ir visiškai nenusikalstami, suvokia, kad pakeliui neišvengiamai padarys dar vieną nusikaltimą, ir nors šio, pakeleivingo nusikaltimo nenori, sąmoningai jį padaro. Dažniausiai dėl to, kad jis būtinas siekiant kitų tikslų.

Net. tyčiaTokios kaltės formos pavyzdžiu gali būti LR BK 187 str. numatytas tyčinis svetimo turto sugadinimas, kai vagystės iš automobilio salono metu pakeliui išdaužiamas stiklas ar išlaužiama spynelė, kad patekti į automobilio saloną.

Tyčiniai nužudymai gali būti padaromi ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tiesa yra atsakomybė ir už nužudymą dėl neatsargumo, bet tai jau kiti BK straipsniai.

PasitikNUSIKALSTAMAS PASITIKĖJIMAS reiškia, kad siekiant kažkokio kito, teisėto ar neteisėto tikslo, suvokiama, kad pakeliui gali būti padarytas nusikaltimas, tačiau tikimasi, kad taip neatsitiks. O ima ir atsitinka..

Kartais sunku atskirti kada žmogus veikia netiesiogine tyčia, o kada dėl neatsargumo. Jei esate teisėjas ir nagrinėjate pavyzdžiui avarijos bylą, šią kaltės dilemą išspręsite, kai atsakysite sau į klausimą: ar kaltinamasis būtų daręs tai ką darė (pasipuikuos piešdamas saulutes minioje, važiuos šaligatviu bėgdamas nuo policijos, vairuos girtas, lėks 200 km/h kad įkelti įrašą į Youtube ir pan), jei būtų TIKRAI žinojęs, kad dėl to sutraiškys žmogų. Jei atsakymas „Taip“, tada netiesioginė tyčia, jei “Ne” – tada neatsargumas. Pirmuoju atveju žmogų reikia teisti kaip žudiką, antruoju- kaip neatsargų vairuotoją. Ir čia aš noriu užduoti tokį retorinį klausimą prokurorams, ėmusiems kvalifikuoti avarijas kaip nužudymus: kaip jie sugebėjote įlįsti vairuotojui į galvą ir pamatyti, kad jis  prieš darydamas tai ką darė žinojo nužudysiąs žmogų ir pasirašęs tokioms pasekmėms? O jeigu vis dėl to kažkokiu būdu įlindo ir pamatė, tai kaip tai įrodys tai teisme? Vykdomosios valdžios direktyvomis pasirems? Tai čia ir yra mano neretorinis atsakymas į šį retorinį atsakymas, kodėl aš netikiu, kad avarijos bylos pasibaigus dabartiniam vajui, ateityje bus kvalifikuojamos kaip nužudymai.

NUSIKALSTAMAS NERŪPESTINGUMAS. Tai Nerūpest.nusikaltimas dėl žioplumo.  Kaltininkas nesupranta, kad jo veiksmai ir siekiamas tikslas pakeliui sukels nusikalstamas pasekmes, nors kitas bet koks normalus žmogus tai suvoktų ir nesielgtų taip, kaip elgiasi kaltininkas. Vadovėlyje tai apibrėžiama panašiai taip: veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Vėlgi negaliu neįkišti to paties BK LR BK 1891 str. Nustebsite, bet neteisėtai praturtėti irgi galima per žioplumą.

Va ir viskas. Paprasta. Aišku, yra visokių kaltės teorijų ir kitokių jos rūšiavimo kriterijų. Pati kaltė irgi nėra vienintelis nusikaltimo subjektyviosios pusės elementas. Bet čia jau mokslinčiams.

 

Keletas minčių apie griežtas ir švelnias bausmes ir kaip jos skaičiuojamos bei skiriamos

 

Neseniai žiniasklaida pranešė, kad du policininkus ir dar 4 žmones  bei iš įvykio vietos pabėgęs A.Tumėnas kalėjimo išvengė ir atsipirko 2600 Lt bauda.

Negaliu komentuoti nuosprendžio Arnui Tumėnui, nes jis neįsiteisėjęs ir bylą nagrinėjau ne aš, o kitas teisėjas. Nuosprendis dar gali būti apskųstas ir galbūt pakeistas. Bet noriu paaiškinti tai, ką visi žinojo, bet pamiršo arba neatkreipė dėmesio.

A.Tumėnas neliko nenubaustas nei už tai kad sukėlė avariją, nei už tai, kad pasišalino iš avarijos vietos. Už pasišalinimą iš įvykio vietos dar 2013 metų gegužės mėnesį administracine  jam jau skirta 3500 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemonę 4 metams. Tokia nuobauda yra griežtesnė net už tą, kuri skiriama už vairavimą esant neblaiviam Pavyzdžiui  už vairavimą sunkiai apgirtus, kai nustatomas daugiau nei 2,5 promilių girtumas gali būti skiriama bauda iki 3000 Lt ir teisių atėmimas iki 3 metų. A.Tumėnas gavo daugiau. Continue reading

Mano nuomonė apie skandalingą tadžiko paleidimą

 

End Of the Day II
ArloMagicMan / Foter / CC BY-NC

Kaip pranešė žiniasklaida, užvakar Vilniaus apygardos teismas skandalingai paleido narkotikų kontrabanda įtariamą tadžiką. Ne man spręsti ir komentuoti- pagrįsta ši nutartis ar ne. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga įslaptinta, o kaip mes visi žinome, tamsiuose kambariuose labai mėgsta veistis juodos katės, kurių ten kartais ir nėra.

Pastebėsim tik tiek, kad paleistasis tadžikų pilietis akivaizdžiai yra ne joks ten ne narkotikų kartelio baronas, o eilinis mulas, kurių kiekviena tokia nusikalstama organizacija turi dešimtimis ir į kiekvieno prarasto mulo vietą stoja du. Tad teisėsaugos institucijų pareiškimai apie išdraskytą „narkotikų platinimo tinklą“ švelniai tariant panašūs į pagyrūniškus. Nusikalstama organizacija greičiausiai sureagavo kaip toje rusiškoje dainoje- „oтряд не заметил потери бойца“. Continue reading

Paviešintas “Delfi” demaskuoto A.Cinino skandalingasis nuosprendis

poster1Naujieną apie padidėjusį žmonių pasitikėjimą teismais „Delfis“ sutiko gana irzliai, statinę medaus nusprendęs praskiesti namudinio virimo degutu. Šią naujieną portalas palydėjo priplėkusia istorija apie kažkokį ten nužudymą bei skandalinga žinia, kad aukštesnysis teismas panaikino vieną šių eilučių autoriaus nuosprendį tūlam V.Jonikui. Esą jame „knibžda klaidų“ ir jis nurašytas nuo nuosprendžio kitoje byloje. Tiesą pasakius, iš pačios publikacijos nelabai aišku, kur tos klaidos knibžda – ar kažkokioje byloje ar Delfio žurnalisto galvoje, tačiau beveik neabejotina, kad skaitytojai jas priskyrė A.Cininui.

Nustebino ne pats užvažiavimas, bet tai, kad šios publikacijos autorius yra Dainius Sinkevičius, kuris iki šiol buvo lyg ir normalus žmogus. Skaitydamas publikaciją negalėjau atsikratyti de ja vu* jausmo, kad kažkur jau ją skaičiau anksčiau, kažkokiame dabar jau vegetuojančiame laikraštyje. Kad gal naivoko Dainiaus plunksną vedžiojo labiau patyrusio piliečio ranka. Piliečio, kuris yra pagarsėjęs savo nemeile šių eilučių autoriui, o ko gerą ir visai teismų sistemai ir kuris turbūt negalėjo nesusierzinti dėl geros žinios apie teismus.

Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi, bet visgi nesinori tikėti, kad Dainius išmoko meluotui susidėjęs su šutve to piliečio, apie kurį jau rašiau šią vasarą. Continue reading

Uncertainty in the judicial process

Below is my presentation from Public Sector Effectivenes Conference. Vilnius, October 2013.

sl01(1 slide.)

My name is Audrius Cininas. I’m a judge of the division of criminal cases at Vilnius District Court (the biggest court of Lithuania).

As you know, I’ll be speaking about the possibilities of planning of regular judge’s activities, reducing of the waste time as well as unpredictability which the judges face in their everyday activities. Some superstitions, which are still resilient among the brotherhood of the lawyers as well as politicians, will be discussed too.

The basic ideas of the presentation are inspired by the theory of constraints (TOC).  

sl02(Slide 2 )

TOC exploits an idea that the system performance is limited by a single weakest link in it. That’s why by finding and improving the weakest link in the system we can improve the performance of the whole system. It has been widely accepted that a judge is considered to be the weakest link of the chain in the court system.

TOC deals with demand, inventory, expenses, throughput, drum-buffer-rope issues. Continue reading

Hарод хочет разобраться

Narod chocet razobratsiaNarod chočet razobratsa (liaudis nori išsiaiškinti)- grupė seimo narių užsimojo įpareigoti teisėjus viešai pasiteisinti dėl liaudžiai nepatinkančių sprendimų.

Dirgliosios teisėkūros pavyzdys, matyt su aliuzijom į išgarsintus teisėjo G.Viederio sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje. Įstatymo iniciatoriai matyt nežino, kad nei vienoje Europos valstybėje teisėjai nesiteisina dėl savo sprendimų, o apie juos informuoja kiti teismų atstovai.  Prieš teikdami tokias iniciatyvas gerbiami parlamentarai galėjo pasikonsultuoti su kuo nors, kas išmano tuos reikalus, pavyzdžiui su Lina Laurinavičiūte (lina.laurinaviciute@teismai.lt) iš NTA, ar bent jau paskaityti šią puikią jos rengtą apžvalgą, kokiu būdu organizuojamas ir vykdomas teismų sprendimų viešinimas ir aiškinimas EU valstybėse ir įsitikinti, kad teisėjai asmeniškai to nedaro. Apie tai, kad tai susiję su įvairiais teisėjo statuso dalykais, nepriklausomumu, nešališkumu ir t.t. tai jau bus gal kam nors paaiškinti ir be manęs. Continue reading