Author Archives: A.Cininas

Hарод хочет разобраться

Narod chocet razobratsiaNarod chočet razobratsa (liaudis nori išsiaiškinti)- grupė seimo narių užsimojo įpareigoti teisėjus viešai pasiteisinti dėl liaudžiai nepatinkančių sprendimų.

Dirgliosios teisėkūros pavyzdys, matyt su aliuzijom į išgarsintus teisėjo G.Viederio sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje. Įstatymo iniciatoriai matyt nežino, kad nei vienoje Europos valstybėje teisėjai nesiteisina dėl savo sprendimų, o apie juos informuoja kiti teismų atstovai.  Prieš teikdami tokias iniciatyvas gerbiami parlamentarai galėjo pasikonsultuoti su kuo nors, kas išmano tuos reikalus, pavyzdžiui su Lina Laurinavičiūte (lina.laurinaviciute@teismai.lt) iš NTA, ar bent jau paskaityti šią puikią jos rengtą apžvalgą, kokiu būdu organizuojamas ir vykdomas teismų sprendimų viešinimas ir aiškinimas EU valstybėse ir įsitikinti, kad teisėjai asmeniškai to nedaro. Apie tai, kad tai susiję su įvairiais teisėjo statuso dalykais, nepriklausomumu, nešališkumu ir t.t. tai jau bus gal kam nors paaiškinti ir be manęs. Continue reading

Nulis ‰ sveikų

 

Maple Leaf Forever
 

LR Seime svarstomas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimas, kuriam įsigaliojus, pradedantiems vairuotojams leistina alkoholio norma bus sumažinta praktiški iki nulio 0.01‰.

Nemanau, kad šie pakeitimai kam nors pakenks, bet nemanau, kad ir padės kovojant su avaringumu.

1. Statistika nerodo jokio ryšio tarp leistinos vairuojant alkoholio koncentracijos 0.00 ‰- 0.8 ‰ ir avaringumo (mirčių keliuose): Continue reading

Su ekseliu per galvą (2). Suplėšyta papūga

Ant paukščio narvo raštelis:

„Jei patrauksite papūgą už kairės kojos- papūga pasisveikins angliškai, jei už dešinės- prancūziškai“.

– O jei už abiejų iškart?

Papūga lietuviškai:

– tada tu mane perplėši per pusę!

<< į pradžią
2 mitas. Kuo trumpesnės posėdžių pertraukos, tuo sparčiau nagrinėjamos bylos.

Kita politikų mėgiama terminų grupė- tai įvairūs tarpiniai proceso terminai, diktuojantys ką ir per kiek laiko teisėjas turi padaryti. Šios grupės tiesiog idealus pavyzdys- LR BPK 242-1 str. ir 243 str. pakeitimų projektas, siūlantis nustatyti, kad pertraukos baudžiamojoje byloje negali būti ilgesnės nei 1 mėnuo. Už šiuos pakeitimus, kartu su kitų BPK pakeitimų paketu, šį rudenį balsuos Seimas. Kartą jau rašiau, kad iš esmės į juos galima nekreipti dėmesio ir vertinti daugiau kaip viešųjų ryšių priemonę. Tačiau pažiūrėkime, kokia gaunasi matematika derinant siūlomus pakeitimus, su jau anksčiau padarytais (ir politikų jau pamirštais) pakeitimais, susijusiais su pirmo, mūsų jau paneigto mito (anksčiau pradėsi- anksčiau baigsi) eksploatavimu.

LR BPK 242-1 str. pradedamas tokia miela 1 dalyje išdėstyta preambule, kurios, nors ir būdamas lakoniško dėstymo šalininku, negaliu nepacituoti:

 Teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų.“

Taigi ir taip aišku, kad teisėjas darbe ne nosį krapšto, o bylas nagrinėja. Teisėjo pareiga išnagrinėti bylas per kaip įmanoma trumpesnį laiką tokia pat akivaizdi, kaip ir pavyzdžiui Seimo nario pareiga nebalsuoti už durnus įstatymus, tačiau kažkodėl niekam nešauna į galvą tokia nuostata papildyti nežinau ką- gal LR Seimo statutą. Na bet tiek to, jei kažkam atrodo, kad BPK reikia papuošti tokiais romantiškais kaspinėliais- tegu jie būna, kalba ne apie tai. Continue reading

Su Ekseliu per galvą (1)

 

5 pav.Analizuojant pastarojo meto teisėkūros iniciatyvas baudžiamojoje jurisdikcijoje akivaizdžios dvi sritys į kurias ypatingai krypsta įstatymų leidėjų dėmesys. Tai- įvairiausių terminų teismams nustatinėjimas ir bausmių griežtinimas. Pastarąją sritį paliksime kol kas ramybėje, o apsistosime ties terminais, kurių knibžda mūsų kodeksai ir vis naujus ir naujus vis pakiša įstatymų leidėjai. Šie terminai buktai privers teisėjus dirbti kaip reikia ir tada viskas bus gerai. Kadangi gerai nepasidaro, tai tada sugalvojama, kad reikia dar kažkokių terminų ir vėl jie vėl kemšami į kodeksus, jau pamirštant anksčiau priimtuosius ir kad reikia derinti ne tik terminus, nustatytus pavyzdžiui baudžiamajame procese, bet ir terminus administraciniame procese tarpusavyje. Nes niekada nėra taip, kad ant teisėjo stalo gulėtų viena byla. Ant teisėjo stalo vienu metu gali būti ir 100 bylų ir visas jas, o ne tą vieną, kurią kažkuriuo momentu domisi įstatymu leidėjas reikia baigti per protingą laiką. Ir visi bus laimingi ne tada, kai byla bus pavyzdžiui pradėta, o kai jis bus baigta per protingą laiką, kokybišku ir įtikinamu sprendimu. Continue reading

Pagreitintas procesas. Šokis su mirusia nuotaka

 

Vakar jau rašiau apie vieną iš 2013 liepos mėnesį priimtų įstatymų– BK 64(1) str. Truputi gaila, kad media pasičiupo labiausiai skandalingą, bet ne labiausiai neigiamą šio įstatymo aspektą- tai, kad jis iki absurdo išbalansuoja bausmių už kai kurias veikas sistemą. Tai ką rašiau vakar yra reductio ad absurdum to nesistemingumo, kuris slypi minimame BK straipsnyje. Tačiau BK ir ATPK sankcijų balansas ar taip ar taip jau sugriautas. Tai aišku dar viena vinis į BK bausmių balanso karstą, bet argi jau svarbu kiek tame karste vinių.

Ne mažiau svarbūs ir kiti du neigiami LR BK 64(1) str. aspektai:

1. Tai yra tarsi nepaskelbta ir neplanuota amnestija, užklupusi iš netyčių, atostogų metu visą teisėjų broliją. Jei kam įdomu, kokia profesionalių teisininkų ir teisėjų reakcija į BK 64(1) str., tai manau teisingiausias apibūdinimas būtų- „apšalę“. Visi kraipo galvas ir nežino ar šis įstatymas galioja atgal ir taikytinas jau įsigaliojusiems nuosprendžiams ar ne. Continue reading

Legendinis paukštis gyvas!

Turbūt visi žino tą legendinę vištą už kurią mūsų kaimynui šaltojoje teko pasėdėti, o kitam kaimynui, kuris buvo naglesnis ir buvo prisvogęs daugiau- nieko už tai nebuvo. TM 2013-07-03 žvaliai pristatytos LR BK 64(1) str. pataisos legendą atgaivino. Vogti reikia su saiku, bet geriau- daugiau.
LR ATPK 50 str. už turto iki 130 Lt vagystę numato areštą iki 30 parų.
LR BK… 178 str. 4 d. už turto nuo 130 iki 360 Lt vagystę, jei tave pričiupo ir prisipažįsi vadovaujantis naujuoju LR 64(1) str., gausi maksimum 14 parų areštą.
Taigi, optimali vagystės iš parduotuvės suma vertinant santykį rizika/pelnas įsigaliojus naujam įstatymui yra artima 360 Lt į ką nuo 130 Lt, prognozuoju ir persiorientuos profesionalūs parduotuvių vagys.
LAT sakė, kad tai nesisteminės pataisos, bet ar kam tai rūpėjo.

Ne tik šiai BK novelai, bet ir daugeliui kitų 2013-07-02 Seimo priimtų LR BK ir BPK pakeitimų lemta nekokia šlovė Lietuvos teisėkūros istorijoje, o jiems visiems aptarti matyt reikės net kelių postų.

 

Apie nešvarius korupcinius reikalus

Happy President's Day
 

„Ar tai jis pavogė, ar tai pas jį pavogė, bet į kažkokį nešvarų reikalą jis įsipainiojo“  ‒  prisiminiau seną teisininkų juokelį, susipažinęs su „Transparency international“ Lietuvos skyriaus šiandien pakankamai garsiai pristatytu 2013 m. pasaulio korupcijos barometru. Pagal jį Lietuva esą yra labiausiai korumpuotų valstybių tarpe. Neabejoju, kad šiais  rezultatais ateityje į temą ir ne į temą, dažniausiai ne į temą bus remiamasi įvairiose viešose diskusijose ir be abejo jie bus taikomi teismams. Taip pat manau, kad pristatydamas tokį paviršutinišką tyrimą TILS padarė daugiau blogą negu gerą darbą.

2013 Korupcijos barometrasApklausus vos apie 1000 Lietuvos gyventojų paaiškėjo, kad apie ketvirtis jų 2013 m. KAŽKAM davė KAŽKOKĮ kyšį. Tačiau kokį kam ir už ką- belieka tik spėlioti, nes ataskaitoje minimos net 8 visiškai skirtingos institucijos (švietimo, teismų, sveikatos apsaugos, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo, komunalinių paslaugų teikimo, mokesčių, žemėtvarkos). Beje nėra mūsų mylimos, priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos, kuri Lietuvoje yra skaidrumo etalonas. Tokiu būdu neargumentuotai metamas korupcijos šešėlis teismams kaip ir kitoms valstybės institucijoms (in corpore), kurių sąrašas neišsamus. Galima tik spėlioti ką reiškia ta 26% Lietuvos gyventojų korupcinė patirtis. Kiek tai susiję su teismais, tai vertėtų prisiminti, kad remiantis kitais tyrimais, tik apie 10% Lietuvos gyventojų per visą savo gyvenimą turi reikalų su teismais, ką jau bekalbėti apie tuos fantastiškus korupcijos skaičius, kuriuos išgirdome šiandien.

Norėtųsi palinkėti kuo mažiau tokių neišsamių ir neinformatyvių tyrimų arba daugiau kritiškumo juos pristatant.

Daugiau mano nuomonės apie teismų korupciją čia>>

Idealus procesas (II)

<< į pradžią

You can't go your own way
ManImMac / Foter.com / CC BY-NC-SA

2. Kriterijai

Užuot skaičiavus tarpų tarp atskirų bylos posėdžių laiką, ar atskirų tarpinių proceso veiksmų pradžios pabaigos laiką, S.Pass siūlo taikyti šiuos universalius sistemos efektyvumo kriterijus. Manau, kad ir Lietuvos teismų informacinės sistemos turėtų būti pertvarkytos taip, kad šiuos toliau paminėtus kriterijus reitinguotų kaip teismo ar atskiro teisėjo veikslo efektyvumo ir kokybės rodiklį.

(2.1) Baigtų bylų skaičius (sistemos pralaidumas) ir (2.2) atsargos (bylų likutis teismuose);

Baigtų bylų turi būti kuo daugiau. Atsargų- kuo mažiau.

Bylos- baudžiamosios, civilinės ar kokios ten dar yra teismų produkcija. Esant neribotai šios produkcijos paklausai, teismai turi jos „pagaminti“ kuo daugiau ir tokiu būdu patenkinti visuomenės lūkesčius sulaukti teisinių ginčų sprendimo per protingus terminus. Dabar taikomi teismų sistemos pralaidumo didinimo metodai, išskyrus kai kurias sveikintinas priemones, tokias kaip apylinkių teismų stambinimas, tokiu būdu likviduojant kamščius teismukuose, kuriems tenka didesnis bylų srautas, apskritai primena tuos metodus, kuriuos taikė anas legendinis kolūkio pirmininkas savo fermose: kad karvė duotų daugiau pieno ir mažiau ėstų, reikia jas tiesiog dažniau melžti ir rečiau šerti. Continue reading

„Respublikos“ Ainiui Gurevičiui sąrašas teisėjų, kuriuos dar reikia atleisti iš darbo.

 

These Are My Rules
Jeremy Brooks / Foter.com / CC BY-NC

„Delfio“ nusikaltimų skyrelyje įsitaisęs žurnalistas nepamiršta savo patrono iš „Respublikos“ pamokų ir prisižiūrėjęs rusiškų serialų toliau kurpia anoniminius straipsnelius apie tai ko neišmano. Apie paleistus „įteisintus vagis“ ir verkiančius operatyvininkus, kuriems dabar italų karabinieriai rankos nepaduos. Kaip tik visos šios istorijos pradžioje buvau Italijoje ir užtikrinu, jokio skandalo nei spaudoje, nei TV nėra ir Lietuvos vėliavų prie ambasadų niekas nedegina.

Vienintelis žmogus, kuris įžvelgia šioje gruzino paleidimo istorijoje skandalą ir jo nori, tai tu pats, Aini.

Jei jau taip svarbu, tai Aini, gali parašyti ir tai, kad aš to paleisto gruzino byloje būčiau priėmęs tokį patį sprendimą kaip ir teisėjas G.Viederis ir taip pat būčiau paleidęs. Vienintelis dalykas, ko aš nebūčiau daręs Gedimino vietoje, tai nebūčiau atsiprašinėjęs, nes atsiprašinėti čia nėra ko. Jei mažiau domėtumeisi kalinių “paniatkėmis”, o daugiau Lietuvos įstatymais ir gilintumeisi į teismų nutarčių motyvus ir pats tai suprastum. Continue reading

Sardinijos protokolai

Čia trumpai, vengdamas superliatyvų aprašau viešnagės Sardinijoje įspūdžius. Galbūt kam nors tai padės apsisprendžiant kur važiuoti, ką žiūrėti ir kokių kelių vengti.

GYVENIMAS

Nuomota vila apie 100 metrų nuo jūros, vilų rajone, esančiame Pulos priemiestyje, apie 35 km. Pajūrio keliu į pietus nuo Cagliari. 3 miegamieji, dušas, 2 WC, virtuvė, uždaras kiemas su terasa ir kepsnine. Apie 500 EUR savaitei+ elektra ~15 EUR+ 100 EUR sutvarkymas išvykstant + 250 EUR grąžinamas užstatas galimai žalai atlyginti.  Šiukšles privaloma rūšiuoti.

AUTOMOBILIAI

Automobilis būtinas. SKAITYKITE SUTARTIS PRIEŠ MOKĖDAMI PINIGUS. Nuomojantis internetu svarbu atkreipti dėmesį į franšizės dydį. Nuomojantis automobilį www.locautorent.com franšizė svyruoja nuo 1100 iki 2200 EUR. Todėl pasiimdami automobilį turėsite pateikti savo kreditinę kortelę, kur bus įšaldyta atitinkama lėšų suma. Visos sumos kortelėje gali nebūti, svarbu, kad jos kredito limitas viršytų franšizės sumą. Kai kurios nuomos kompanijos Continue reading