Category Archives: Kita

Rekviem teisėjui su šunimi

      Po savaitės susirinkusi Teisėjų taryba atleis teisėją Valerijų Paškevičių iš darbo.

       Prieš mėnesį pričiuptas galimai girtas už vairo, V. Paškevičius užvakar vieno bulvarinio žurnalisto džiaugsmui vėl girtas sukėlė techninę avariją. Didesnį džiaugsmą tam žurnalistui turbūt būtų sukėlęs tik atvejis, jei V. Paškevičius būtų partrenkęs vaiką. Bet čia ne apie to žurnalisto džiaugsmus noriu rašyti.

      Man skaudu.

    Pirmiausia, skaudu dėl Valeros, kurį pažįstu dar nuo universiteto laikų, ir kuris iš linksmo, bendraujančio, keliaujančio, sportuojančio žmogaus, palaipsniui virto savo kiaute užsidariusiu keistuoliu atsiskyrėliu stiklinėmis akimis. Aš nežinau kada ir kodėl tas įvyko, nes bendravome mažai. Ir nežinau, kaip paaiškinti tokį beprotišką Valeros elgesį. Nebent tik tuo, kad jam konkrečiai pavažiavo stogas. Gal dėl sudėtingų bylų, kurias jam pastaruoju metu teko nagrinėti, gal dėl to, kad vis niekaip nesisekė daryti karjeros, gal dėl to, kad šiais metais atsitikusi vėlyva tėvystė sutapo su vidurio amžiaus krize. O gal, sprendžiant pagal tai, kaip myli šunis, jis dirbdamas teisėju tiesiog per daug gerai ėmė pažinti žmones. Šiaip ar taip liko jis dabar vienas su šunimi toje savo Mazdoje ir niekas jo neišgelbės nuo gėdingo išvarymo iš teisėjų luomo.

       Antra, man baugu dėl mūsų, teisėjų bendruomenės. Valera įstūmė Teisėjų tarybą tiesiog į nepavydėtiną padėtį. Teisėjų taryba jau yra nusprendusi atleisti V. Paškevičių tik po to, kai teismas oficialiai konstatuos jo kaltę. Tokio sprendimo dar nėra ir artimiausią savaitę nenusimato. Tačiau dabar, po Valeros pokšto su antrąja avarija, Teisėjų taryba yra spaudžiama ieškoti landų kaip apeiti tokį  savo pačios sprendimą. Mano giliu įsitikinimu tai gali būti, ir mano dideliam apgailestavimui – greičiausiai bus didelė klaida. Aš suprantu, kad viskam galima prigalvoti išimčių, landų ir įvairių pasiteisinimų, bet tiesa yra paprasta ir yra tokia, kad savo žodžio reikia laikytis. Savo žodžio reikia laikytis sukandus dantis. Nes jei patys teisėjai nesilaiko savo nustatytų taisyklių, kad ir kaip tai būtų nepatogu, kaip jie gali reikalauti tų taisyklių laikymosi iš kitų. Jei taip nebus, jei mes, teisėjai, leisimės stumdomi kažkokio bulvarinio rašeivos ar pasiduosime kai kurių aukšto rango klerkų kaprizams, mes ištaškysime tuos paskutinius pagarbos sau likučius, kurių dar neištaškė V. Paškevičius.

      O Valerą, ką Valerą? Bus tas dekretas dėl jo atleidimo anksčiau ar vėliau. Jis ir taip sužlugdytas, nušalintas, nebedirba teisėju ir niekada nedirbs. Jis taip pat neims gerti nei daugiau nei mažiau, bus dekretas dėl jo atleidimo kitą savaitę ar po mėnesio. Bet mes, teisėjai, turime pasiųsti aiškią žinią, kad visus, net ir susikompromitavusius savo narius teisiame pagal įstatymus.

        Aš nesakau, kad Valera nenusipelnė pašalinimo iš darbo, bet man vis vien skaudu…

Kaltės formos

 

kalt. formosŠis įrašas skiriamas ne teisininkams, bet kadangi pastaruoju metu dažnokai tenka rašyti išteisinamuosius nuosprendžius ir dalis jų dėl to, kad nenustatoma kaltinamojo kaltė, manau bus naudinga turėti sau ir kitiems besidomintiems tinkle  nuorodą, kur kaltės sąvoka baudžiamojoje teisėje išdėstyta maksimaliai paprastai. Taip pat nuoroda į šį įrašą pravers, kai tik kas nors išsižios apie tai, kad vairuotojus už avarijas reikia teisti kaip už tyčinius nužudymus ar kažką panašiai.

Kaltės baudžiamojoje teisėje suvokimo sudėtingumas yra tas, kad tai yra pakankamai abstrakti sąvoka, kurią suprasti sudėtingiau, nei suvokti akivaizdžiai matomus įtariamojo veiksmus ar neveikimą ar nusikaltimo pasekmes. Tačiau vien už veiksmus nuteisti negalima. Kaltintojas turi įrodyti ne tik, kas buvo padaryta, bet ir subjektyviąją nusikaltimo pusę- kaltę. 

Kaltė gali būti dviejų formų: tyčia arba neatsargumas. Tyčia savo ruožtu skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę tyčią, o neatsargumas- į nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Tai parodyta viršutiniame paveikslėlyje.

Nors ne kiekviename BK straipsnyje nurodoma, kokia jame užrašyto nusikaltimo kaltės forma, tačiau galite neabejoti, kad kiekvienas nusikaltimas turi labai konkrečią, būtent tokią, o ne kitokią tam nusikaltimui priskiriamą kaltės formą. Ir jei būtent tokios kaltės formos nėra- nėra ir to nusikaltimo.

Vienam konkrečiam įstatyme aprašytam nusikaltimui priskiriama ir viena konkreti kaltės forma- arba tyčia arba neatsargumas. Gyvenime beveik niekada tas pats nusikaltimas negali būti padarytas arba dėl tyčios arba dėl neatsargumo. Jeigu taip yra, tai teisininkų požiūrių yra kažkokia anomalija. Būtent tokia anomalija yra neseniai priimtas garsusis LR BK 1891 str., numatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą. Dar kiti nusikaltimai gali būti padaryti ne šiaip tyčia, o tik tiesiogine tyčia, pavyzdžiui- dokumentų klastojimas ar įžeidimas.

Apibendrintai kalbant, galima pasakyti, kad žmogaus kaltės forma priklauso nuo jo požiūrio į tai, kad jis kažką darydamas ir siekdamas kažkokio tikslo, gali padaryti nusikaltimą. Gali būti taip, kad žmogaus tikslas ir yra padaryti nusikaltimą, tačiau kitais atvejais žmogaus psichinis santykis su nusikalstamomis pasekmėmis, kurias sukels jo veiksmai yra sudėtingesnis.

TIESIOGINĖ TYČIA reiškia, kad žmogaus tikslas ir yra būtent nusikaltimas. Jis suvokia, kad daro nusikaltimą ir nori jį padaryti. T.tyčia

Geras tokio nusikaltimo pavyzdys mano jau minėtas dokumentų klastojimas. Šis LR BK 300 str.  numatytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Pastaruoju metu yra pakankamai daug išteisinimų būtent dėl to, kad teisme nenustatoma ši kaltinamojo kaltės forma. Kitas praktiškas tiesioginės tyčios žinojimo pritaikymas gali būti bylinėjantis bylose dėl įžeidimo (LR BK 155 str.), kuriose būtent privatus kaltintojas turi įrodyti, kad įžeidimas padarytas ne tik kad sąmoningai, nes to nepakanka, bet ir jo siekiant. Štai neseniai išnagrinėtoje byloje žmogus buvo išteisintas dėl kaltinimų įžeidus buvusius šeimos draugus, privačioje žinutėje Ją pavadindamas „kale“, o jį „Judu“. Nebuvo įrodyta būtent tiesioginė tyčia. Žmogus nors ir suvokė, kad jo naudojama leksika yra užgauli, tačiau siuntė žinutę ne dėl to, o pykdamas ir priekaištaudamas „šeimos draugams“ dėl suardytos savosios šeimos. Taigi, žmogaus kaltė forma buvo NETIESIOGINĖ TYČIA.

NETIESIOGINĖ TYČIA reiškia, kad žmogus siekdamas tam tikrų tikslų, kurie gali būti ir kitas nusikaltimas ir visiškai nenusikalstami, suvokia, kad pakeliui neišvengiamai padarys dar vieną nusikaltimą, ir nors šio, pakeleivingo nusikaltimo nenori, sąmoningai jį padaro. Dažniausiai dėl to, kad jis būtinas siekiant kitų tikslų.

Net. tyčiaTokios kaltės formos pavyzdžiu gali būti LR BK 187 str. numatytas tyčinis svetimo turto sugadinimas, kai vagystės iš automobilio salono metu pakeliui išdaužiamas stiklas ar išlaužiama spynelė, kad patekti į automobilio saloną.

Tyčiniai nužudymai gali būti padaromi ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tiesa yra atsakomybė ir už nužudymą dėl neatsargumo, bet tai jau kiti BK straipsniai.

PasitikNUSIKALSTAMAS PASITIKĖJIMAS reiškia, kad siekiant kažkokio kito, teisėto ar neteisėto tikslo, suvokiama, kad pakeliui gali būti padarytas nusikaltimas, tačiau tikimasi, kad taip neatsitiks. O ima ir atsitinka..

Kartais sunku atskirti kada žmogus veikia netiesiogine tyčia, o kada dėl neatsargumo. Jei esate teisėjas ir nagrinėjate pavyzdžiui avarijos bylą, šią kaltės dilemą išspręsite, kai atsakysite sau į klausimą: ar kaltinamasis būtų daręs tai ką darė (pasipuikuos piešdamas saulutes minioje, važiuos šaligatviu bėgdamas nuo policijos, vairuos girtas, lėks 200 km/h kad įkelti įrašą į Youtube ir pan), jei būtų TIKRAI žinojęs, kad dėl to sutraiškys žmogų. Jei atsakymas „Taip“, tada netiesioginė tyčia, jei “Ne” – tada neatsargumas. Pirmuoju atveju žmogų reikia teisti kaip žudiką, antruoju- kaip neatsargų vairuotoją. Ir čia aš noriu užduoti tokį retorinį klausimą prokurorams, ėmusiems kvalifikuoti avarijas kaip nužudymus: kaip jie sugebėjote įlįsti vairuotojui į galvą ir pamatyti, kad jis  prieš darydamas tai ką darė žinojo nužudysiąs žmogų ir pasirašęs tokioms pasekmėms? O jeigu vis dėl to kažkokiu būdu įlindo ir pamatė, tai kaip tai įrodys tai teisme? Vykdomosios valdžios direktyvomis pasirems? Tai čia ir yra mano neretorinis atsakymas į šį retorinį atsakymas, kodėl aš netikiu, kad avarijos bylos pasibaigus dabartiniam vajui, ateityje bus kvalifikuojamos kaip nužudymai.

NUSIKALSTAMAS NERŪPESTINGUMAS. Tai Nerūpest.nusikaltimas dėl žioplumo.  Kaltininkas nesupranta, kad jo veiksmai ir siekiamas tikslas pakeliui sukels nusikalstamas pasekmes, nors kitas bet koks normalus žmogus tai suvoktų ir nesielgtų taip, kaip elgiasi kaltininkas. Vadovėlyje tai apibrėžiama panašiai taip: veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Vėlgi negaliu neįkišti to paties BK LR BK 1891 str. Nustebsite, bet neteisėtai praturtėti irgi galima per žioplumą.

Va ir viskas. Paprasta. Aišku, yra visokių kaltės teorijų ir kitokių jos rūšiavimo kriterijų. Pati kaltė irgi nėra vienintelis nusikaltimo subjektyviosios pusės elementas. Bet čia jau mokslinčiams.

 

Uncertainty in the judicial process

Below is my presentation from Public Sector Effectivenes Conference. Vilnius, October 2013.

sl01(1 slide.)

My name is Audrius Cininas. I’m a judge of the division of criminal cases at Vilnius District Court (the biggest court of Lithuania).

As you know, I’ll be speaking about the possibilities of planning of regular judge’s activities, reducing of the waste time as well as unpredictability which the judges face in their everyday activities. Some superstitions, which are still resilient among the brotherhood of the lawyers as well as politicians, will be discussed too.

The basic ideas of the presentation are inspired by the theory of constraints (TOC).  

sl02(Slide 2 )

TOC exploits an idea that the system performance is limited by a single weakest link in it. That’s why by finding and improving the weakest link in the system we can improve the performance of the whole system. It has been widely accepted that a judge is considered to be the weakest link of the chain in the court system.

TOC deals with demand, inventory, expenses, throughput, drum-buffer-rope issues. Continue reading

Su Ekseliu per galvą (1)

 

5 pav.Analizuojant pastarojo meto teisėkūros iniciatyvas baudžiamojoje jurisdikcijoje akivaizdžios dvi sritys į kurias ypatingai krypsta įstatymų leidėjų dėmesys. Tai- įvairiausių terminų teismams nustatinėjimas ir bausmių griežtinimas. Pastarąją sritį paliksime kol kas ramybėje, o apsistosime ties terminais, kurių knibžda mūsų kodeksai ir vis naujus ir naujus vis pakiša įstatymų leidėjai. Šie terminai buktai privers teisėjus dirbti kaip reikia ir tada viskas bus gerai. Kadangi gerai nepasidaro, tai tada sugalvojama, kad reikia dar kažkokių terminų ir vėl jie vėl kemšami į kodeksus, jau pamirštant anksčiau priimtuosius ir kad reikia derinti ne tik terminus, nustatytus pavyzdžiui baudžiamajame procese, bet ir terminus administraciniame procese tarpusavyje. Nes niekada nėra taip, kad ant teisėjo stalo gulėtų viena byla. Ant teisėjo stalo vienu metu gali būti ir 100 bylų ir visas jas, o ne tą vieną, kurią kažkuriuo momentu domisi įstatymu leidėjas reikia baigti per protingą laiką. Ir visi bus laimingi ne tada, kai byla bus pavyzdžiui pradėta, o kai jis bus baigta per protingą laiką, kokybišku ir įtikinamu sprendimu. Continue reading

Pagreitintas procesas. Šokis su mirusia nuotaka

 

Vakar jau rašiau apie vieną iš 2013 liepos mėnesį priimtų įstatymų- BK 64(1) str. Truputi gaila, kad media pasičiupo labiausiai skandalingą, bet ne labiausiai neigiamą šio įstatymo aspektą- tai, kad jis iki absurdo išbalansuoja bausmių už kai kurias veikas sistemą. Tai ką rašiau vakar yra reductio ad absurdum to nesistemingumo, kuris slypi minimame BK straipsnyje. Tačiau BK ir ATPK sankcijų balansas ar taip ar taip jau sugriautas. Tai aišku dar viena vinis į BK bausmių balanso karstą, bet argi jau svarbu kiek tame karste vinių.

Ne mažiau svarbūs ir kiti du neigiami LR BK 64(1) str. aspektai:

1. Tai yra tarsi nepaskelbta ir neplanuota amnestija, užklupusi iš netyčių, atostogų metu visą teisėjų broliją. Jei kam įdomu, kokia profesionalių teisininkų ir teisėjų reakcija į BK 64(1) str., tai manau teisingiausias apibūdinimas būtų- „apšalę“. Visi kraipo galvas ir nežino ar šis įstatymas galioja atgal ir taikytinas jau įsigaliojusiems nuosprendžiams ar ne. Continue reading

Idealus procesas (II)

<< į pradžią

You can't go your own way
ManImMac / Foter.com / CC BY-NC-SA

2. Kriterijai

Užuot skaičiavus tarpų tarp atskirų bylos posėdžių laiką, ar atskirų tarpinių proceso veiksmų pradžios pabaigos laiką, S.Pass siūlo taikyti šiuos universalius sistemos efektyvumo kriterijus. Manau, kad ir Lietuvos teismų informacinės sistemos turėtų būti pertvarkytos taip, kad šiuos toliau paminėtus kriterijus reitinguotų kaip teismo ar atskiro teisėjo veikslo efektyvumo ir kokybės rodiklį.

(2.1) Baigtų bylų skaičius (sistemos pralaidumas) ir (2.2) atsargos (bylų likutis teismuose);

Baigtų bylų turi būti kuo daugiau. Atsargų- kuo mažiau.

Bylos- baudžiamosios, civilinės ar kokios ten dar yra teismų produkcija. Esant neribotai šios produkcijos paklausai, teismai turi jos „pagaminti“ kuo daugiau ir tokiu būdu patenkinti visuomenės lūkesčius sulaukti teisinių ginčų sprendimo per protingus terminus. Dabar taikomi teismų sistemos pralaidumo didinimo metodai, išskyrus kai kurias sveikintinas priemones, tokias kaip apylinkių teismų stambinimas, tokiu būdu likviduojant kamščius teismukuose, kuriems tenka didesnis bylų srautas, apskritai primena tuos metodus, kuriuos taikė anas legendinis kolūkio pirmininkas savo fermose: kad karvė duotų daugiau pieno ir mažiau ėstų, reikia jas tiesiog dažniau melžti ir rečiau šerti. Continue reading

Teismai lietuvių mitologijoje

Teisėjų Lietuvoje yra tik apie 900. Lyginant su kitomis dviem valdžiomis- vykdomąja ir įstatymų leidžiamąja- tai visiškai nykštukinė ir neįtakinga jėga, neturinti praktiškai jokių svertų Seimui ir vykdomajai valdžiai, užtat gausiai įtakojama svertų, kuriuos turi teismams pastarosios. Patys svertai nėra joks blogis.  Tai Konstitucinis institutas, apie kurį kalbėjo dar senis Monteskje, tačiau svarbu šių svertų kiekis ir tarpusavio balansas. O šis balansas Lietuvoje aiškiai ne teismų naudai. Tai ne mūsų Konstitucijos, o įstatymų bei poįstatyminių aktų problema. Institucinis teisminės valdžios silpnumas lemia ir jų apgailėtiną padėtį viešųjų ryšių srityje. Teismų įvaizdis Lietuvoje formuojamas ant trijų banginių- mitų: mitas Nr. 1 apie vilkinamas bylas, mitas Nr. 2 apie pasakiškus korupcijos mąstus (pastarojo mito variantas yra legenda apie menką pasitikėjimą teismais) bei jau mirštantis mitas Nr. 3 apie pasakiškus teisėjų atlyginimus. Continue reading

Idealus procesas (I)

 

Tastes Great, Less FillingTai straipsnis, kurį parašiau leidiniui “Teismai.lt”. Redaktoriaus dar  nesušukuotas ir kiek papildytas variantas.

Norėčiau trumpai išdėstyti savo asmeninį požiūrį teisėjo darbo organizavimo klausimais. Tai mano asmeninė patirtis, pagrįsta tam tikrais apribojimų teorijos (TOC) postulatais. Pasidomėti šiais dabar jau visuotinai pripažintais verslo valdymo principais paskatino atsitiktinai į rankas pakliuvusi E.M.Goldratt knyga “Tikslas”, kurią rekomenduoju visiems. Nors tolimesni mano samprotavimai bus pakankamai provizoriški, nes esu teisininkas, o ne verslo vadybininkas, visgi tikiuosi, kad jie bus įdomūs ir paskatins bent jau diskusiją apie kai kuriuos mitus, gaubiančius teisminį procesą bei jo organizavimą. Ir, aišku, tai mano asmeninė nuomonė kurios neperšu niekam. Bus kalbama daugiausia apie baudžiamąjį procesą, tačiau gamybos (taip taip – gamybos) valdymo principai universalūs, todėl visą tai, kas bus pasakyta toliau taikau ir baudžiamajam procesui ir mutatis mutandis :) – kitiems teisminiams procesams, tiek civilniam, tiek administraciniam. Be savo asmeninės patirties ir jau minėtų TOC principų (kaip aš juos pats įsivaizduoju taikant teisme), rėmiausi Lietuvoje viešėjusio Izraelio verslo konsultanto Shimeon Pass paskaitomis, už kurias ir už įkvėpimą dėkingas http://www.commonsense.lt/?s=cininas. Continue reading

Storulis Herbis

HerbisTeisingumo traukinio priešakyje dabar išdidžiai žygiuoja Generalinės prokuratūros vertėjai.

E.M.Goldratt savo knygoje aprašo skautus, kurie po varginančiu persirikiavimų supranta, kad būrys žygiuos tik tokiu greičiu, kokiu eis silpniausias būrio narys- storulis Herbis, dar prisikišęs į savo kuprinę visokio šlamšto. Vienintelis būdas būriui in corpore judėti greičiau- pastatyti Herbį į kolonos priekį ir išmesti iš jo kuprinės visą tą šlamštą.

Continue reading

Kyšius imti Lietuvoje- prestižas?

Jau minėtame NTA renginyje, vykusiame pirmadienį, buvo pristatytas dar vienas- VRM užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Apklausą vykdė “Baltijos tyrimai”. Nieko naujo lyginant su “Vimorus” tyrimais lyg ir nėra. Tie patys 10 procentų respondentų tepripažino turėję realios patirties su teismais. Tokie tyrimai jokie ne reprezentaciniai ir apie tai jau šimtą kartų kalbėta.

Continue reading