Rekviem teisėjui su šunimi

      Po savaitės susirinkusi Teisėjų taryba atleis teisėją Valerijų Paškevičių iš darbo.

       Prieš mėnesį pričiuptas galimai girtas už vairo, V. Paškevičius užvakar vieno bulvarinio žurnalisto džiaugsmui vėl girtas sukėlė techninę avariją. Didesnį džiaugsmą tam žurnalistui turbūt būtų sukėlęs tik atvejis, jei V. Paškevičius būtų partrenkęs vaiką. Bet čia ne apie to žurnalisto džiaugsmus noriu rašyti.

      Man skaudu.

    Pirmiausia, skaudu dėl Valeros, kurį pažįstu dar nuo universiteto laikų, ir kuris iš linksmo, bendraujančio, keliaujančio, sportuojančio žmogaus, palaipsniui virto savo kiaute užsidariusiu keistuoliu atsiskyrėliu stiklinėmis akimis. Aš nežinau kada ir kodėl tas įvyko, nes bendravome mažai. Ir nežinau, kaip paaiškinti tokį beprotišką Valeros elgesį. Nebent tik tuo, kad jam konkrečiai pavažiavo stogas. Gal dėl sudėtingų bylų, kurias jam pastaruoju metu teko nagrinėti, gal dėl to, kad vis niekaip nesisekė daryti karjeros, gal dėl to, kad šiais metais atsitikusi vėlyva tėvystė sutapo su vidurio amžiaus krize. O gal, sprendžiant pagal tai, kaip myli šunis, jis dirbdamas teisėju tiesiog per daug gerai ėmė pažinti žmones. Šiaip ar taip liko jis dabar vienas su šunimi toje savo Mazdoje ir niekas jo neišgelbės nuo gėdingo išvarymo iš teisėjų luomo.

       Antra, man baugu dėl mūsų, teisėjų bendruomenės. Valera įstūmė Teisėjų tarybą tiesiog į nepavydėtiną padėtį. Teisėjų taryba jau yra nusprendusi atleisti V. Paškevičių tik po to, kai teismas oficialiai konstatuos jo kaltę. Tokio sprendimo dar nėra ir artimiausią savaitę nenusimato. Tačiau dabar, po Valeros pokšto su antrąja avarija, Teisėjų taryba yra spaudžiama ieškoti landų kaip apeiti tokį  savo pačios sprendimą. Mano giliu įsitikinimu tai gali būti, ir mano dideliam apgailestavimui – greičiausiai bus didelė klaida. Aš suprantu, kad viskam galima prigalvoti išimčių, landų ir įvairių pasiteisinimų, bet tiesa yra paprasta ir yra tokia, kad savo žodžio reikia laikytis. Savo žodžio reikia laikytis sukandus dantis. Nes jei patys teisėjai nesilaiko savo nustatytų taisyklių, kad ir kaip tai būtų nepatogu, kaip jie gali reikalauti tų taisyklių laikymosi iš kitų. Jei taip nebus, jei mes, teisėjai, leisimės stumdomi kažkokio bulvarinio rašeivos ar pasiduosime kai kurių aukšto rango klerkų kaprizams, mes ištaškysime tuos paskutinius pagarbos sau likučius, kurių dar neištaškė V. Paškevičius.

      O Valerą, ką Valerą? Bus tas dekretas dėl jo atleidimo anksčiau ar vėliau. Jis ir taip sužlugdytas, nušalintas, nebedirba teisėju ir niekada nedirbs. Jis taip pat neims gerti nei daugiau nei mažiau, bus dekretas dėl jo atleidimo kitą savaitę ar po mėnesio. Bet mes, teisėjai, turime pasiųsti aiškią žinią, kad visus, net ir susikompromitavusius savo narius teisiame pagal įstatymus.

        Aš nesakau, kad Valera nenusipelnė pašalinimo iš darbo, bet man vis vien skaudu…

4 thoughts on “Rekviem teisėjui su šunimi

  1. Irma

    Yra įstatymas, o yra sveikas protas. Įstatymus sukuriame, o protą gauname gimdami, todėl sukandus dantis pyktis su prigimtimi – ne pati geriausia išeitis.

    Reply
    1. Ernestas Rimšelis

      Normal
      0
      false

      19

      false
      false
      false

      LT
      X-NONE
      X-NONE

      /* Style Definitions */
      table.MsoNormalTable
      {mso-style-name:”Įprastoji lentelė”;
      mso-tstyle-rowband-size:0;
      mso-tstyle-colband-size:0;
      mso-style-noshow:yes;
      mso-style-priority:99;
      mso-style-parent:”";
      mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt;
      mso-para-margin-top:0cm;
      mso-para-margin-right:0cm;
      mso-para-margin-bottom:8.0pt;
      mso-para-margin-left:0cm;
      line-height:107%;
      mso-pagination:widow-orphan;
      font-size:11.0pt;
      font-family:”Calibri”,sans-serif;
      mso-ascii-font-family:Calibri;
      mso-ascii-theme-font:minor-latin;
      mso-hansi-font-family:Calibri;
      mso-hansi-theme-font:minor-latin;
      mso-bidi-font-family:”Times New Roman”;
      mso-bidi-theme-font:minor-bidi;
      mso-fareast-language:EN-US;}

      Man, Audriau irgi baugu dėl mūsų, teisėjų bendruomenės… Bet baugu šiek tiek dėl kitų priežasčių. Baugu, kad bendruomenėje yra žmonių, kurie, kad ir ką besakytum, kad ir kiek besakytum, nesupranta bendruomenei keliamų standartų.  Dar baugu, kad kartais įsiveliam į procedūras ir pamirštam reikalo esmę. Kontekstas verčia prisiminti kelis fundamentalią reikšmę teisėjo darbe turinčius sakinukus iš EŽTT teisėjo prof. Egidijaus Kūrio atskirosios nuomonės byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą:
      “8.  Teismai savo dramblio kaulo bokštuose užsiima teise. Bet ne tik. Svarbiau tai, kad jie vykdo ir žmogiškąjį teisingumą. Neabejotina, turi būti teisingumas pagal teisę. Bet ieškant teisingumo pagal teisę, reikia pažvelgti į dalyko esmę, ne kabinėtis prie smulkmenų, kad jos taptų lemiamomis, net kai jos aiškiai nėra tokios.”
       Teisėjų taryba ne teismas, bet visuomenės akyse, matyt, pasirodė pasiklydusi. Dar blogiau atrodytų, jei ji beatodairiškai imtų laikytis kažkokio tariamai egzistuojančio ir neginčijamo „savo žodžio“, verčiant ją ignoruoti seniai išsakytą ir ne kartą toje pačioje Teisėjų taryboje skaitytą, vertintą ir pripažintą kaip teisingą Konstitucinę doktriną, teigiančią, kad teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas ir ar yra atitinkamas teismo nuosprendis ar kitas įsiteisėjęs teismo sprendimas nagrinėjant tą teisės pažeidimo bylą.
      Pacituosiu pažodžiui: „Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo turinys negali būti aiškinamas ir kaip esą suponuojantis inter alia tai, kad Respublikos Prezidentas negali atleisti iš pareigų teisėjo, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kol dėl to teisėjo nebus priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir toks nuosprendis neįsiteisės. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 115 straipsnyje yra nustatyti įvairūs teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindai, kad teisėjai gali būti atleisti iš pareigų ir “kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą” (5 punktas), ir “kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai” (6 punktas). Konstitucinis Teismas savo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisėjo vardas; kad formuluotė “teisėjo vardą pažeminantis poelgis” yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu; kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskreciją nustatyti, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini tokiems, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali būti nustatytas koks nors išsamus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardą, sąrašas. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad sprendžiant, ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti įvertinamos visos su tuo poelgiu susijusios ir turinčios reikšmės bylai aplinkybės. Pabrėžtina, jog vien tai, kad Konstitucijos 115 straipsnyje minėti teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai – t. y. “kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą” (5 punktas), “kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai” (6 punktas), – yra atskirti, reiškia, kad šie pagrindai negali būti tapatinami, kad poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, nėra sietinas tik su nusikalstamos veikos padarymu. Kita vertus, poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, vėliau apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu gali būti pripažintas ir nusikalstama veika. Taigi pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja.“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutarimas “Dėl apylinkių teismų teisėjų atleidimo“)
      Būtent šia Konstitucine doktrina vadovaudamasi Teisėjų taryba yra sprendusi savo turiniu labai panašų S. Putriaus atleidimo iš pareigų klausimą (taip pat vairavo neblaivus) ir konstatavusi:
       „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649; 2003, Nr. 17-700; 2006, Nr. 60-2121; 2008, Nr. 81-3186)90 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 7 dalimi, 120 straipsnio 3 punktu, atsižvelgdama į administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30P-461378-10 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo Sauliaus Putrio 2010 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime nurodytus faktus, patvirtinančius, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Putrius vairavo transporto priemonę neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir vertindama tokį teisėjo elgesį kaip nesuderinamą su teisėjo garbe, neatitinkantį Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, pakenkusį teismo autoritetui bei pažeminusį teisėjo vardą, Teisėjų taryba   n u t a r i a patarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti Saulių PUTRIŲiš Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.“
      Šiuo atveju Teisėjų taryba, savo kompetencijos ribose, t. y. nenagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylos, žiūrėjo į S. Putriaus veiksmus ne kaip į ATPK pažeidimą, o kaip į teisėjo etikos klausimą, kuris gali būti nagrinėjamas ir anksčiau nei ATPK byla. Lygiai taip pat ne kartą elgtasi vertinant veiksmus, kurie lygiagrečiai ar gerokai vėliau buvo nagrinėjami baudžiamojoje byloje.
       Nežinau ar buvo p. V.Paškevičiaus paaiškinimas, bet, kiek supratau iš viešos erdvės, yra oficialūs teismo pirmininkės pateikti duomenys iš kurių matyti, kad jai buvo prisipažinta vairavus esant neblaiviam.
       Be to, šiuo atveju yra dar viena labai svarbi ir savarankišką etikos pažeidimą sudaranti aplinkybė: p. V.Paškevičius, rašant protokolą ir fiksuojant eismo įvykį nutylėjo savo kaip teisėjo pareigas, nors to negalėjo daryti jam uždavus tokį klausimą. Ar šis nutylėjimas nebuvo sąlygotas žinojimo, kad pagal Teismų įstatymo 47 straipsnį: „5. Teisėjas, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta laisvės nevaržanti nuobauda, traukiamas administracinėn atsakomybėn bendra tvarka. Apie šį teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą jį užfiksavęs pareigūnas per 3 dienas praneša Teisėjų tarybai.“ ?
      Šis poelgis visiškai savarankiškas ir nebus nagrinėjamas administracinėje byloje, tad kalbėti apie tariamą spaudimą teismui apskritai nėra galimybės. Dabar Teisėjų tarybai bus pateikta dar viena savarankiška administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurioje, vėlgi be ATPK pažeidimo yra IR savarankiški etikos klausimai.  
      Reziumuodamas nemanau, kad „Valera padarė pokštą“, lygiai taip pat nemanau, kad Teisėjų taryba turi „ieškoti kažkokių tariamų landų kaip apeiti tokį savo pačios sprendimą“ ar sukandus dantis laikytis savo pozicijos, juolab, kad jai teikiamas kaltinimas (vardą žeminantis poelgis) nėra tas pats.

      Reply
      1. abejingas

        kokį dar savarankišką etikos pažeidimą? girtas asmuo, pagautas vairavęs, nenurodantis savo profesijos (dar neaišku ar buvo jos klaustas), daro savarankišką etikos pažeidimą? ar čia visiems su galva gerai? dar kartą pažiūrim – ne sumelavęs, nurodęs kitą, o nesakantis apie tai nieko, nors vėliau, išsiblaivęs pats nuvykstantis pas teismo vadovą ir parašantis pareiškimą atleisti iš darbo, daro savarankišką etikos pažeidimą? man atrodo, kad kraštutinumai randami iš abiejų pusių. Viena pusė vis dar  sugeba pamanyti, kad standartai nėra aukšti, taigi neverti dėmesio, todėl bando per juos paniekinamai lipti, kartais netgi mindyti kojomis. Kita pusė kažkodėl įsivaizduoja, kad teisėjas gali būti patalpintas į idealaus gyvenimo standarto matricą ir bandyti vaizduoti, kad toks gyvenimas įmanomas, o nesutinkantys turi būti ketvirčiuojami. Abu atvejai atrodo apgailėtinai.
        O grįžtant prie temos – tegul kiekvienas sau atsako, ar spręsdamas fakto klausimą, galėtų pasiremti vien internetinio portalo gandais ir neaiškiu vadovo paaiškinimu apie prisipažinimą, priimdamas tokį reikšmingą žmogaus gyvenimui sprendimą.

        Reply
  2. Vytautas

    visiškai pritariu, Audriau. Žiauru ir tai, kad niekas nenori aiškintis tokio Valeros pasikeitimo priežasčių. Net jeigu dabar jau ne dėl Valeros, tai dėl kitų – gal šiandien dar galima kažką padaryti, kad rytoj kitas teisėjas to paties neiškrėstų. Kai vienintelis vaistas yra kirsti galvą, smarkiai daugėja begalvių ir pusgalvių.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>