Kodėl aš nepasitikiu Lietuvos korupcijos žemėlapiu arba teisėjai prieš gaisrininkus.

Ką turi bendro gaisrininkas ir apylinkės teisėjas, išskyrus tai, kad ir vienas ir kitas gesina gaisrus? Pirmasis – sėdi reitingų olimpe, o antrasis – makaluojasi dugne, kažkur tarp Seimo ir savivaldybių. Ne tiek čia dėl tų ugniagesių pavydu, kiek apmaudu dėl dirbtinai žeminamų teismų reitingų. Juk maždaug 9 iš 10 Lietuvos  gyventojų per visą savo gyvenimą neturi jokių reikalų su teismais. Tai iš kur tokie stereotipai?

Nežinau pagal kokias metodikas atliekami tokie pasitikėjimo tyrimai ir kiek jie iš tiesų reprezentatyvus, užtat vartau pagal tos pačios organizacijos tyrimą sudarytą 2011 m. Lietuvos korupcijos žemėlapį ir akis bado prieštaravimai.

Kaip ir reikėjo tikėtis, labiausiai korumpuotų institucijų tarpe teismams Lietuvos gyventojai skyrė garbingą trečią vietą (83 psl.). Skyrė tai skyrė, verčiam toliau, ieškom, kokias gi teismines procedūras Lietuvos piliečiai laiko labiausiai korumpuotomis ir čia pirmas siurprizas – nėra tokių duomenų. Įmonių vadovų nuomonė- yra, valstybės tarnautojų- yra, o labiausiai reprezentatyvios grupės – paprastų Lietuvos gyventojų nuomonė tyrėjams kažkodėl neįdomi. Gal įdėti pamiršo, o gal Lietuvos piliečiai per kvaili į tokius klausimus atsakyti? Ką darysi imam įmonių vadovų nuomonę ir ką gi matome pirmose korumpuotų procedūrų sąrašo vietose? Taigi muitinės formalumų tvarkymas, valstybės užsakymų gavimas, statybos leidimų gavimas ir derinimas, sveikatos paslaugos, paramos iš ES fondų gavimas (121 psl.). O kur teisminės procedūros? Įmonės vadovų nuomone teisminiai procesai – baudžiamasis ir civilinis yra visiškai skaidrūs, nes kaip kitaip paaiškinsi, kad jų apskritai nėra korumpuotų procedūrų sąraše. Tai už ką gi Jūs skyrėte antrą korupcinę vietą teismams (85 psl.) – a, ponai verslininkai? Ir beje, ne į temą – kodėl muitinę laikote vos ne skaidriausia valstybine institucija (tarp korumpuotųJ), kai tuo pačiu metu pripažįstate, kad tos pačios muitinės procedūros labiausiai korumpuotos (85, 121 psl.)?

Tačiau grįžkim prie paprastų Lietuvos gyventojų nuomonės ir teisėjo-gaisrininko fenomeno. Kaip tūlas respondentas sužino apie vienoje ar kitoje įstaigoje klestinčią korupcija? Atsakymas tyrimo 233 puslapyje: 49 % – televizija, 23 % – kitos visuomenės informavimo priemonės, 8 % – draugų ir pažįstamų patirtis (gandai, kitaip sakant), 2 % – specializuoti leidiniai ir ataskaitos, turbūt ir šis korupcijos žemėlapis ir tik 10 % – asmeninė patirtis. Nežinau kaip kas, bet aš pasitikiu tik pirminiais šaltiniais, todėl toliau dirbčiau su likusiais 10% asmeninę korupcinę patirtį turinčių respondentų. Čia reikia turėti galvoje, kad šis dešimtadalis Lietuvos gyventojų korupcinės patirties turi visose institucijose ne tik teismuose. Bet kokia gi šio tiesioginę korupcinę patirtį turinčio dešimtadalio Lietuvos gyventojų nuomonė būtent apie teismus? Keista, tačiau toks klausimas vertingiausiam respondentų dešimtadaliui nebuvo užduotas. Gal dėl nepakankamos imties? Juk apklausti tik 1005 respondentai. Dešimtadalis iš to skaičiaus, turėjęs tiesioginės korupcinės patirties įvairiose institucijose akivaizdžiai nesuteiks statistiškai patikimos informacijos, jau nekalbant apie korupcinę patirtį atskirose- konkrečiose institucijose ir mus dominančiuose teismuose. Tai gal objektyviai pristatant tyrimą ir reikėjo pasakyti, kad reprezentatyvios informacijos apie korupciją teismuose iš tokią patirtį turinčių respondentų negauta dėl nepakankamos imties?

Bet aš atkaklus, štai radau 2007 m. Lietuvos korupcijos žemėlapį, sudarytą pagal kitokį klausimyną, kurio 113 psl. randu atsakymą į man rūpimą klausimą. 2007 Lietuvos gyventojai, remiantis savo asmenine patirtimi apylinkių teismus priskyrė prie institucijų, kurias visuomeninė opinija linkusi laikyti pakankamai skaidriomis- tai universitetai, darbo inspekcija, netgi žiniasklaida. Esu įsitikinęs, kad tai ir yra tiesa.Kodėl niekas apie tai nekalbėjo, neskelbė televizijos? Neįdomu turbūt – anokia čia įdomybė – sąžiningai dirbantis teisėjas.

Geriau per TV pažiūrėti kaip kaimyno tvartas dega…

3 thoughts on “Kodėl aš nepasitikiu Lietuvos korupcijos žemėlapiu arba teisėjai prieš gaisrininkus.

  1. Valdas

    Iki šiol atsimenu, kai mano advokatas Mindaugas paskambina vakare ir sako: skambino Pumputis ir siūlo tave parduoti. Klausiu: ką sutarėte? Atsako: suderėjome ant lygiųjų. Sekančią dieną Vilniaus apygardos teismas nusprendė bylą gražinti į 1 apylinkės teismą dėl surinktų įrodymų stokos. Ten buvo naujas teisėjas, kurio atsakovo advokatas A.T. (taip pat ilgą laiką dirbęs teisėju) nenupirko. Prieš tai bylą nagrinėjusi 1 apylinkės teismo teisėja sprendimą surašė tokį, koks buvo pateiktas AT. Patį sprendimą išdavė likus 1 dienai iki apskundimo termino pabaigos… Bylą laimėjau dėka sąžiningo teisėjo. Nežinau, kas vyksta kituose teismuose, tačiau civiliniais teismais nepasitikiu. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad nėra sąžiningų teisėjų. Su tokiais teko susidurti tiek pirmajame, tiek ir antrajame Vilniaus apylinkės tesmuose. Norėjau bent porą tokių paminėti, bet… teismų puslapiuose jų nebėra. Tikėkimės, kad buvo paaukštinti :).

    Reply
  2. V. Maželis

    Lietuvos teisingumo sistema pritrenkia savo bejėgiškumu. Kas netingi, gali ja manipuliuoti praktiškai be galo. Apie teismų savarankiškumą nėra net kalbos – teisėjai dreba kad gali neįtikti Grybauskaitei ir išlėkti iš darbo.

    Štai prezidentė tekštelėjo absurdišką frazę kad “prievarta prieš vaiką nebus toleruojama” ir visi, įskaitant šaunųjį Kondratjevą, ištižo, ir pats Kondratjevas tuoj įrašė kad “prievartos prieš mergaitę vartoti negalima”.

    Kas per kvailystė! Teismai ir policija yra valstybinės prievartos instrumentai. Prievarta, adekvati susidariusiai situacijai, turi būti ir visose civilizuotose valstybėse, yra saikingai, kiek reikia, vartojama prieš suaugusius, vaikus, šunis, katinus, prieš visus kas sudaro kliūtis įvykdyti teisingumą. Jei prezidentė pradeda nurodinėti teismams ir kitoms teisėtvarkos įstaigoms šitokius absurdus, netgi nesiteikdama jų konkretizuoti, apibrėžti tos “prievartos” sąvoką, tai rodo kad turite debilšką, neįgalią, nekvalifikuotą valdžią ir bejėgę teisingumo sistemą.

    Ir jei pažįstami gydytojai ir be galo tęsiami nedarbingumo lapeliai suteikia galimybes išvengti bausmių už nusikaltimus, tai vėlgi
    ne žmonės, bet asilai tvarko jūsų “teisingumą”. Sakykite kad JAV yra “kitokia teisingumo sitema”, bet JAV kiekviename kalėjime yra ligoninė arba bent jau gerai aprūpintas medicinos punktas ir tie, kas turi polinkį amžinai sirgti, būtent ten ir patalpinami ir paprastai labai greitai išgydomi. Žodžiu, bejėgiai esate, pone Teisėjau, visiški bejėgiai, ir pilnai suprantama kad esate pliekiami iš visų pusių.

    Absurdas yra kad iki šiol niekas nepatrauktas atsakomybėn “pedofilijos byloje” nei už šmeižtus,nei už žmogžudystes, kad Lietuvos teisingumo sistema nepajėgia apklausti Venckienės, nepajėgia pajudinti iš vietos Kuckailio ir Zapolskytės-Kairienės bylos. Iš viso niekas nejuda iš vietos ir tai suprantamai kelia didžiulį žmonių nepasitenkinimą ir pasipiktinimą.

    Reply
  3. zita

    Teisėjų, aišku, yra visokių. Klausimas- kokių daugiau, sąžiningų ar ne? Tačiau manau, kad didžioji dalis jų yra priklausomi, t y., bijo valdžios, „pakabinti“ ir t.t.
    Per savo gyvenimą asmeniškai esu laimėjusi 5-6 bylas. Kokias gal 3 pralaimėjusi. Lyg ir neblogai. Tačiau besibylinėjant pasitaiko ar pasimato įvairių niuansų. Pvz., vienoje byloje teisėja priėmė nutartį, jog reikia susimokėti žyminį mokestį. Maniau, kad teisėja „žalia“, bet pasidomėjusi išsiaiškinau, kad teisėjavimo stažas – nemenkas. Supratau, jog tikisi, kad apskųsiu ir taip pratemps laiką. Toje byloje tai buvo aktualu. Žinodama, kad pinigus gražins, tą mokestį sumokėjau. Deja, šią bylą „pralošiau“, tačiau jau pradžioje apie tai žinojau-pažįstami iš teismo pasakė, kad bylos nelaimėsiu. Mokestį gražino. Manau (aišku, gal ir klystu) tai buvo padaryta dėl fin. ministrės.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>