Teisėjai piešia namukus

RodasŠiandien kai kurie mano kolegos laiko psichologinius pono Laurinaičio testus, padėsiančius, kaip teigiama įvertinti jų profesines, dalykines ir asmenines savybes. Atsakinės į įvairius klausimus, atliks namuko- medžio- žmogaus (HTP) piešinio testą.
Einant į pono Laurinaičio sukurtą tamsų kambarį su juoda kate, kuri ar ten yra ar nėra žino tik pats ponas Laurinaitis, noriu palinkėti kolegoms sėkmės ir priminti teisės psichologijos kursą, kad teisingas piešinys turi būti toks:

1. Namas turi būti nei per didelis nei per mažas. Vidutinio dydžio. Didelis namas liudija puikybę, mažas- vienišumą- atskirtį;
2. Sienos turi būti nupieštos nei per storai nei per plonai. Storos sienos- gynybiška asmenybė, plonos sienos – silpnas ego;
3. Ant stogo įvairių dalykų irgi turi būti nei per daug nei per mažai. Per daug dalykų- nežabota fantazija. Atsainiai nupieštas stogas- reiškia problemų vengimą.
4. Langai, durys- kuo daugiau, tuo asmuo atviresnis bendravimui. Langai turi būti atviri. Puiku, jei ant atviro lango palangės nupiešite neimantrią gėlytę. Tik nepersistengti.
5. Užuolaidos ir pan. Neturėtų būti aklinai užtrauktos.
6. Kaminas. Svarbiausia dalis. Nenupiešus kamino galima žiauriai susigadinti karjerą, nes kamino nebuvimas, tai nejautrumo ženklas. Blogiau už nenupieštą kaminą gali būti tik nenupiešti iš jo rūkstantys dūmai. Dūmų nebuvimas- lūzerio požymis.
Žodžiu kuo daugiau dūmų, tuo geriau, tik nereikia piešti degančio namo, nors gal ir reikėtų …
Sėkmės testuose.
p.s. medžio kamienas ir takas prie namo negali šakotis, nes tai liudija ambivalentiškumą.

40 thoughts on “Teisėjai piešia namukus

  1. etcetera

    Tai čia tie testai  yra privalomi, ar šiaip smagu pažaisti? Jeigu privalomi, ar turi reikšmės teisėjų karjerai?

    Reply
    1. A.Cininas Post author

      Kaip informavo žiniasklaida šių metų pradžioje, šie testai turi lemiamą reikšmę naujų teisėjų selekcijoje ir bus pagrindinis įrankis “ilgainiui suformuoti tokį teisėjų korpusą, kuris galės ir profesionaliai atlikti savo pareigas, ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, palaikydamas nuolatinį dialogą bei parodydamas ypatingą šios profesijos subtilumą ir reikšmę visuomenei.”

      Taigi apie kaminukus ir dūmus aš čia ne šiaip sau.

      Be to, ši nauja tvarka, matyt taikoma ir periodiniuose teisėjų sveikatos patikrinimuose, vykdomuose kas 5 metus. Man asmeniškai prieš 3 metus atliekant psichologinį testą nieko piešti neteko.

       

      Reply
      1. etcetera

        “Teisėjų selekcijoje”  - gerai pasakyta…. gal būt išvedinėjama nauja teisėjų veislė :)? Mano nuomone tai yra perteklinis dalykas….Ko gero, dar viena tarnyba ieško darbo ir nori tapti itin reikšminga skiriant teisėjus. Iš tiesų, jeigu žmogus geba baigti teisės magistro studijas, įgyti penkerių metų darbo stažą, tai gal būt reikėtų preziumuoti, kad jis yra tiek psichiškai tiek psichologiškai adekvatus. Šiais atžvilgiais reikėtų tikrinti pirmiausia Seimo, Vyriausybės ir kt. aukšto rango pareigūnus, kurie priima sprendimus ir nuo kurių priklauso žmonių likimai ir valstybės valdymas. Teisėjų darbą reikėtų vertinti pagal tai, kaip jų priimti sprendimai būdavo įvertinti apeliacinėse ir kasacinėse instancijose. O psichologiniai testai, nei teisėjo sąžinės, nei kompetencijos tikrai neparodo.

        Reply
  2. aurimas perednis

    Aciu uz idomia ir linksma diskusija. Prasideda teiseju atrankos posedis, sedziu jame. Tai tikrai ne Eugenijaus sugalvotas tas “namo” testas.:-)Audrius siek tiek pervertina ta psichologo isvada, cia tik papildomas, toli grazu ne lemiamas instrumentas atrankoje. Buvau vienas tu, kuris palaike sia ideja, nes manau kad teisejo darbas kaip niekas kitas reikalauja ne tik profesinio bet ir psichologinio pasirengimo

    Reply
    1. A.Cininas Post author

      Aurimai,

      aš ne prieš testus. Aišku, kad psichikos problemų turintys, neadekvatūs žmonės neturėtų spręsti kitų likimų. Kas man napatinka, tai pompastika, su kuria buvos pristatytas tas naujas psichologinis vertinimas, tarsi kažkoks revoliucinis proveržis. Tuo aš abejočiau. Antra- tai iš esmės turėtų skirtis psichologinio vertinimo kandidato į teisėjus ir jau dirbančio teisėjo tikslai.

      Kalbant apie dirbančius teisėjus,  nesuklysiu pasakęs, tai daugelio jų savijauta dabar  tokia per psichologinius testus, kaip per patikrinimą ar jis dar nėra nuvarytas arklys. Patys psichologai kas mėnesį turi PRIVALOMUS psichoterapijos seansus, kad išvalyti smegenis nuo to gruzo, kurį gauna iš savo pacientų. Manote mažiau sterso ir gruzo per mėnesį gauna teisėjai? Kur psichologinė pagalba jiems? Tai nesistebėkim tada, kad po 5 metų darbo, teisėjo psichologinio testo rezultatai nebus tokie puikūs, kaip tuomet, kai jis tik kandidatavo į teisėjus. Viskas kaupiasi.

      Ką čia darbas. Pats sveikatos patikrinimas organizuotas taip, kad neretą gali savaitei išmušti iš vėžiu. Čia  tikra, neišgalvota istorija, kurią man neseniai papasakojo viena jauna teisėja po patikrinimo VRM CMEK.  Čia tiesiog iliustracija kas lemia psichologinius testus kartais. Perpasakoju, kiek prisimenu pažodžiui

      “Prasėdėjau koridoriuje 3 valandas. Buvau užrašyta 9.30. Patekau 12.30. Vis sakė kad man dar ne laikas. Ėjo ir ėjo kažkokie be eilės. Po to mane matyt pamiršo ir pisiminė prieš pietus. Gavau siuntimą tyrimui, į rentgeną taip pat. Nuėjau, nusirengiau iki pusės kaip durnė, laukiu daktaro. Ateina sako:

      - ko jūs čia nusirengėte?

      - taigi krūtinės rentgenui.

      - kokios krūtinės. Mes Jums galvą šviesim..

      - kaiptai galvą, gydytojas man sakė, kad krūtinės.

      - nieko nežinau, parašyta, kad galvą

      - tai gal galite pataisyti ir peršviesti krūtine?

      - negaliu. Eikite pas gydytoją ir aiškinkitės.

      Apsirengiu, einu pas gydytoją. Darbo pabaiga. Prasibraunu pas seselę, rodau klaidą. Seselė:

      - oi kaip aš pavargau!!!

      Po ilgų derybų pataiso, grįžtu pas rentgenologą, nusirengiu iki pusės. Klausiu ar dabar galės padaryti krūtinės rentgeną. Rentgenologas pažiūrėjęs į popierius:

      - taip padarysim krūtinės rentgeną..  bet ir galvą šviesim.

      - ???

      - galva palikta

      Galvą šviesti atsisakau ir gaunu galų gale po visos dienos vargų tą krūtinės nuotrauką.

      Kitą dieną iš ryto testuotis pas psichologą. Po jų psichologas sako, kad mano testas rodo didelį sudirgimą ir neramumą, reiks kartoti. Visai susinervinu. Kitą deną vėl ateinu pas psichologą, vėl pildau kažkokius testus. Viskas užknisa juodai. Psichologas sako, kad aš nenuoširdi, nenusiimu kaukės. Gražioj formoj pasiunčiu jį velniop ir pasakau, kad tegu rašo ką nori. Man vistiek. Gana tų patyčiu.”

       

      vat taip.

       

      Reply
      1. etcetera

           
        Tai nejaugi nėra aprašo, kokias procedūras reikia praeiti? Suprantama, kad smegenys pas teisėjus yra pagrindinis organas…Tačiau galvos rentgenas mąstymo proceso neparodo. Geriausiu atveju galima pamatyti smegenų degeneracines ligas, kurios būdingos seniems žmonėms ir tas matytųsi iš klinikinių požymių, nereikia nė rentgeno Jeigu nenustato tokio elementaraus dalyko kaip  priklausomybė alkoholiui (teisėjo Birštono atvejis), tai kiek tokie sveikatos patikrinimai yra efektyvūs?

        Reply
        1. tikras lietuvis

          Laba diena – iš kur ištraukėte, kad jam tie atvejai kartojosi?
          Gal tai buvo vienetinis atvejis, nes asmuo, išvedęs teisėją iš pusiausvyros, yra pripažintas nesveiku psichiškai.

          Reply
          1. etcetera

            Laba diena! :)
            Jeigu šiuo konkrečiu atveju, tai teisėją jau rado girtą, o ne atvirkščiai – pirma išvedė iš pusiausvyros, dėl ko teisėjas ėmė ir pasigėrė. Negaliu pasakyti, ar tai buvo pirmas girtavimo atvejis per teisėjo karjerą, bet kad paskutinis, – tai tikrai. Dažnai mes alkoholikais įsivaizduojame darančius pravaikštas,asocialius ir degradavusius asmenis. Deja, deja, – dauguma alkoholikų yra visai socialūs, galintys atlikti pavestas pareigas ir darbe būti blaiviais. Tačiau tai iki laiko….Vėliau prasideda ir išgėrinėjimas darbe. Teisėjo atveju, tai jau visiškai netoleruotina, nes jie priima sprendimus, kurie gali nulemti žmogaus likimą.  Aš to per daug nesmerkiu, nes įtampa darbe, stresai, gyvenimo tempai ir kt. dalykai verčia ieškoti nusiraminimo…. tačiau manau, kad vietoj tų kvailų testų ir formalių sveikatos tikrinimų, teisėjai, prokurorai, policininkai, medikai, gaisrininkai, geriau gautų kokias nors sistemingas reabilitacines programas ir psichologų pagalbą. 

          2. tikras lietuvis

            Jūs pernelyg susikoncentruojate į faktą: teisėjas Birštonas pasirodė darbe būdamas neblaivus.
            Tai – pažeidimas.
            Bet ar ne pažeidimas, kada neaiškios būsenos žmogas valkiojasi po teisėjų kabinetus, vietoj to, kad būtų gydomas, nes kas žino – gal toks kitąkart kam nors galvą nusuks?
            Teisėjas tai jaučia – jis yra žmogus ir vaduojasi kaip sugeba – kaip žmogus. Jei jis nukvanktų lygioje vietoje, tai papeikčiau, bet jei su tokiais, sakyčiau pavojingais elementais, valstybė verčia reikalų turėti net ne teismo salėje, tai jau iškęsti yra sudėtinga. Pasižiūrėkite į nuoširdžiai dirbusius policininkus ar prokurorus – jie skęsta alkoholyje, nes, negana to, kad jiems teko visą tą valstybės brudą išmėžti, jie dar buvo apvogti – kokias jie gauna pensijas? Juokai.
            O jūs sakot: pasaulio pabaiga – teisėjas, nebeapsikentęs viso to brudo, išgėrė ir išvijo neadekvatą.
            Gerai padarė!
            Jei visi, kurie turi galią, ją panaudotų tokių …. riktinimui, tai gatvės tikrai būtų …. švaresnės.

          3. etcetera

            Būtent, tik tokie precedentai ir parodo visą netvarką kas vyksta įstaigų viduje (nebūtinai teismų). Jeigu ne tas pašalinis, jūsų vadinamas psichiškai nesveikas žmogus, girtas teisėjas Birštonas tyliai būtų išsiųstas namo išsimiegoti ir susiorganizuoti fiktyvų nedarbingumo lapelį…Arba, kitas scenarijus, jeigu dar būtų laikęsis ant kojų ir nesusipynęs savo mantijoje, būtų sėkmingai pravedęs teismo posėdį, net ir būdamas užkaušęs…Tik nežinia ar priimti sprendimai tada būna adekvatūs. Ir jeigu tokie atvejai neužfiksuoti ar jie neviešinami, tai dar nereiškia, kad to nėra.                          Iš kitos pusės, iš tiesų, kokia tvarka tokiame teisme, kur pašaliniai asmenys gali valkiotis po teisėjų kabinetus? Kas užmiršo užrakyti duris? Gal visi buvo pakaušę  :)

          4. tikras lietuvis

            Dėl durų.
            Kažkokią fantastiką varote: kurioje valdiškoje įstaigoje dirbančiąjam būtų galima užsidaryti duris raktu?
            Kabinetas, gi, – ne pasitarimų kambarys.
            Yra visai kita problema: praėjus tarybiniams laikams “demokratijos” įtakoje valkiojasi visokie nukrypėliai nuo normos visai laisvai – vienam šriūbai pasisukę vienaip (savo lovos reikalus reklamuoti nori net Gedimino prospekte), kitiems kitaip: jie vis ieško ko nepametę – kitąkart gal teisėją puls.
            Tarybmečiu jie visi buvo vienoj vietoj – štai dėl ko tada Lietuvoje pagrindinis rodiklis (1987m. Lietuvoje gyveno apie 4mln. lietuvių, kai dabar net trijų nebėra) buvo kaip reikiant, o dabar, net atmetus ekonomines ir paliekant tik psichologines gyvenimo sąlygas, žmonių gyvenimo klimatas Lietuvoje yra žymiai prastesniame lygyje.
            Nes teisėjui, visų pirma, turi būti pagarba rodoma (tai jis priima sprendimą valstybės vardu), o ne siekiama prie jo prikibti – jei negali prikibti prie sprendimų, tai bent pasakys, kad anas neblaivus.
            O nugriūti gali žmogus ir ne dėl girtumo – pusiausvyra sutrinka, jūsų žiniai, dėl įvairių priežasčių, kurių pagrindinė yra kraujo spaudimo pakilimas. Tokia liga sergančiam (kaip žinia, tai pagrindinė lietuvių mirties priežastis – kraujotakos sutrikimai), kartais net menko alkoholio kiekio pakanka, kad kraujo spaudimas sutriktų. T.y. tai labai individualu.
             

        2. etcetera

          Dėl durų

          Matomai, kad nesate lankęsis teisme. Teisėjų darbo kabinetų korpusas, bent jau mano apylinkės teisme turi rakinamas duris, per kurias patenka tik darbuotojai turintys koduotas korteles. Laisvai galima patekti tik pas administraciją, raštinę, budintį teisėją. Be to, teisėjai neteikia konsultacijų, todėl su jais galima susitikti tik teismo posėdžio metu.
           Gerai paklauskim teisėjo Cinino: ar galėčiau netikėtai stryktelt į jūsų kabinetą ir, tarstelėjusi “liaudies kontrolė”, pereiti per jūsų šėpukes, tikrindama, ar neturit kur užsispaudęs nugerto brendžio buteliuko? Ar keltumėt už tai bylą dėl smulkaus chuliganizmo?
           

          Reply
          1. etcetera

            Spyna yra mechaninė kliūtis, kurią reikia kažkaip įveikti. Nors ir girdėjau, kad R.Kačinauską vadina Betmanu, tačiau akivaizdžiai matosi filmuotoje m-goje, kad sparnų jis neturi. Todėl spynos pagal fizikinius dėsnius, galioja ir jam :D
            Kita vertus, teisėjo kabineto durys yra moralinė kliūtis,dėl ko ne kiekvienas išdrįstų jas praverti… Proceso dalyvis turėjo per raštinę teirautis kur dingęs teisėjas ir nematyti, kad jo teisėjas “pavargęs”miega ant  bylos savo kabinete. Bet Kačinauskas drąsus žmogus , matomai skrupulų  neturi ir nevargina dėl to sekretorių. Todėl lengviausia tokį Kačinauską apkaltinti neadekvačiu elgesiu, juolab, kad tai yra “prisiekęs teisybės ieškotojas ir gal dar turintis kažkokią diagnozę. O teisėjui visi reiškia gilią užuojautą, – teisėjai irgi žmonės ir visko pasitaiko.
            Kaltas Betmanas, atsiradęs ne vietoj ir ne laiku :)

          2. tikras lietuvis

            Kažkas ne taip – jei durys būtų griežtai uždaros, tai kaip tas K. būtų patekęs pas teisėją Birštoną arba tiedu violetiniai pas Kėdainių teisėją Kondratjevą su savo knyga?
            Gal teisėjai užsidaro, pvz., kada priima sprendimą – rašo nuosprendį ir pan. tam, kad niekas neišmuštų iš minties? Bet raštinė ar sekretorė tai žino ir, jei ką, teisėjui praneš, jei jo kas ieško?

  3. Mindaugas Klemenis

    Tai vienas is testu , kuriuos duoda spresti VRM CMEK, yra idomiu kur reikia prisiminti ir kaip skaiciuoti be skaiciuotuvo :-)

    Reply
      1. etcetera

        Geras testuojamas teisėjas turėtų atsakyti: “Kiek reikės – tiek ir bus”!

        Reply
  4. aurimas

    Audriau, labai ačiū už istoriją….baisu, jei taip realiai viskas vyksta. O čia būtinai teisėjams tame VRM sveikatą tikrintis? Nelabai žinau tvarkos, sory. Absoliučiai pritariu, kad negalima jokiais testais žeminti žmonių. Perduosiu būtinai šią istoriją Eugenijui. Kaip manote, kaip galima būtų Jums padėti spręsti šią problemą?
    keletas įspūdžių po vakarykštės atrankos http://www.aurimoblogas.lt/151-kodel-nieks-nedrista-tapti-apygardos-teismo-pirmininku.html

    Reply
    1. A.Cininas Post author

      Aurimai, manau reikėtų pagalvoti, kokia yra tokio gilaus ir net priekabaus psichologinio jau dirbančių teisėjų (ne kandidatų) tikrinimo prasmė ir tikslas. 
      Kiek žinau, visi Vilniaus teisėjai privalo tikrintis šioje vienoje poliklinikoje.

      Reply
  5. aurimas perednis

    Kiek as suprantu psichologiniai testai yra normali vakarietisku organizaciju praktika. Mano nuomone ju tikslas padeti atrankoje atpazinti gebas, kandidatu savybes, kurios reikalingos tiek jo darbe, tiek organizacijai. Nesu privatumo ar duomenu apsaugos ekspertas tai negaliu atsakyti del teisiniu niuansu kas su tais duomeninis gali ar negali susipazinti. Su vienu tikrai sutinku jokio pazeminimo jausmo toks testas neturi niekam sukurti, manau reiketu daugiau apie tai kalbetis, is patirties zinau, kad visos problemos kyla kai nekomunikuojama:-) todel dziaugiuosi, kad tokia diskusija kilo, gal verta Jums apie tai pasikalbeti su rengejais ir organizatoriais, issakyti savo savijauta ir lukescius. As nuo to pradeciau…

    Reply
    1. A.Cininas Post author

      Aurimai, išties problema platesnė, nei šie psichologiniai testai. Tai tik simptomas.Vakar skaičiau paskaitą VU KF apie teismų komunikaciją. Jai rengiantis prisiminiau senį Monteskje, atsirado tam tikri apibendrinimai susiję su valdžių svertais ir atsvaromis. Atrankos komisija neturėtų tikėtis, kad teisėjų bendruomenė jai plos katučių, nes tai ne teisminės valdžios dalis, o vykdomosios valdžios svertas. Bet apie tai parašysiu atskirai.

      Reply
  6. Remigijus Šimašius

    Šmaikštu. Sveikinu. Kaip tik penktadienį Kaune diskutavome su ELSA kaip užtikrinti kad teisinių profesijų atstovai (įskaitant teisėjus) turėtų taip reikalingas drąsos, adekvatumo, empatijos ir kitas žmogiškas savybes… Kaip ten bebūtų, universitete to neišmokysi, o ar namukais galima patikrinti – nežinau. Tik apsidžiaugiau kad vaikystėje “teisingus” namukus pešdavau. Na, gal tik langų nepadaugindavau. Sūnus kai piešia – jau su daugiau langų :)
     

    Reply
    1. tikras lietuvis

      Kažkaip nesimato jokių judesių iš seimo pusės :), išlaisvinant teisėjus nuo tokių nesąmonių, kurios turi reikšmės pradedant tarnybą, o paskui, juk, pirmiausia derėtų žiūrėti į darbo rodiklius – jei žmogus nefušeriuoja, tai nėra ko labai kabintis netgi tada, jei daleistų kokią neesminę klaidelę?
       O jei rodikliai puikūs, tai visa tai – tik brangaus darbo laiko švaistymas.

      Reply
  7. psichologas

     
    Jeigu teisėjai išties piešia “namą, medį, žmogų ” (HTP) ir tuo remiantis mėginama įvertinti jų asmenybę – tai šokiruoja, nes HTP validumas mažų mažiausiai abejotinas, ir šis tyrimas nesuteikia jokios papildomos informacijos. 

    Reply
    1. A.Cininas Post author

      Taip tikrai. Piešiam mes tuos namukus. Be namukų pildomi ir projekciniai testai (“Aš myliu sao mamą, bet…” ir pan). Nepriklausomas psichologas man paaiškino:

      Tie projekciniai testai geresni, nes sunkiau save pateikti iš geresnės pusės ir neva atskleidžia pasamonę. Bet toks mąstymas būdingas labiau psichoanalitiškai orientuotiems specialistams, o Laurinaitis būtent toks ir yra. Nebaigtais sakiniais bandoma atrasti tam tikras konfliktines sritis. O HTP neva rodo visuminį asmenybės vaizdą, santykį su savim ir su aplinka, asmenybės konfliktus ir pan. Bet jei žmogus pasiruošia tai gana nesunku save pavaizduoti iš geresnės puses nei yra iš tiesų. Šiaip jei žmogus yra iš ties isteriška, ar šizoidiška asmenybė tai tie testai rodo tam tikrus požymius, bet jei asmenybė iš esmės norma, tai jų nauda yra abejotina.

      Nuo saves pridėsiu, kad visas šitas niekur neaprobuotas testų mišinys dedamas į ”black box’ą“ kuris yra psichologo galva, pastarasis testo rezultatus interpretuoja pagal savo subjektyvų spratimą ir pateikia teisėjo karjerą lemiančias išvadas.

      Reply
      1. psichologas

        Fantastika :)) Ėmė ir suvystė galingąjį “teisėjų klaną” į projekcinius testus :)) JAV psichologų asociacija nerekomenduoja naudoti projekcinių testų klinikiniame darbe, o etikos požiūriu metodai, kurių išvados itin priklauso nuo subjektyvaus tyrėjo įvertinimo, yra abejotini, ypač, jei jie ką nors realiai vertina. Neetiška ir kitu požiūriu – tai tarsi suponuoja, kad teisėju dirbti gali tik tam tikra asmenybė, o mokslinių įrodymų tokiai hipotezei nelabai yra. Sakyčiau paprasčiausias būdas būtų priimti įstatymą, kad negalima diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, rasės, orientacijos, sveikatos būklės ir … asmenybės.

        Reply
        1. A.Cininas Post author

          Per daug ir neslepiama, kad taip vykdoma naujos Teisėjo Lietuviškojo veislės selekcija…

          Reply
  8. Ruta

    turbūt nepaguos, kad KMEK’e viskas baisiai panasu, o jau bendravimo kultūra nepakartojama (matyt į visus žiūri kaip į kadais šauktinius).
    ir kaip žmogų reiktų piešti? girdėjau, kad mano “pagaliukinis” tai rodytų protiškai atsilikusią asmenybę :)))))))

    Reply
  9. etcetera

    Nieko, įsivesim Prisiekusiųjų teismą, vat, tuomet ir be namelių piešimo patikrins visuomenės atstovai, ar teisėjai yra sąžiningi ir adekvatūs. Sudėtinga atranka dar nereiškia, kad atrenkami geriausi iš geriausiųjų. Išpūstas reikalas ir tiek.
    Labai laukiam rimtų pokyčių, bet teisėjai turbūt stena, kad visuomenė dar nepribrendusi :)

    Reply
    1. tikras lietuvis

      Jei tai būtų apeliacinė instancija prieš AT senoms byloms, tai padėtų išardyti dažnai pastebimą teismų grandžių viena kitos palaikymą tam tikrais atvejais, ko jokie skundai, jei teisėjų grandys laikys bendrą frontą, nepadės pasiekti tiesą,

      Reply
      1. etcetera

        Ko gero jūs esate teisus, nes Lietuvoje viskas dažniausiai daroma tik dėl paukščiuko.
        Turime daug formalių teisių, bet jomis realiai pasinaudoti beveik neįmanoma, nes įstatyminė bazė taip suraityta, kad galų gale gaunasi,  kaip turi kažkam gautis. Pirmoje teismų instancjoje nepaminėjote prokuroro ir teismo tandemo. Prokurorai surašo taip kaltinamąjį aktą, kad belieka teismui tik išteisinti….Ir ypač tose bylose, kur nukentėjusi būna valstybė. Prokuroras, turėdamas būti valstybės advokatu, aiškiai advokatauja kaltinamajam :(

        Reply
        1. tikras lietuvis

          Jei čia apie Ūso bylą, tai nuvažiavote į lankas: prokurorai, jei būtų tarybinis laikas, kada už neteisėtai iškeltą bylą galėdavo iškelti bylą ją kėlusiam, jau būtų sėdėję – JOKIŲ ĮRODYMŲ APIE A.ŪSO KALTUMĄ NIEKADA NEBUVO (sprendžiant iš žiniasklaidos), todėl ta byla niekaip negalėjo patekti į teismą, jei prokuratūra būtų ne į landsberginius žiūrėjusi  (pvz., V.Landsbergio straipsnelis – O kur antroji mergaitė?), o tiesiog būtų dirbusi savo darbą.
          Gerai, kad nors paskutiniu momentu prokuratūra susigriebė ir, kaip katukas ką tik padaręs, puolė užkasinėti, t.y. slėpti savo š darbą.
          Bet kvapas liko.
          Gal tiesiog buvo išsigąsta milijoninių ieškinių Lietuvos valstybei?
          Kurie dabar bus mažesni, bet vis tiek bus.

          Reply
          1. etcetera

            Ne, aš ne Ūso bylą omenyje turėjau. Nuomonę turiu susidariusi iš savo konkretaus patyrimo. 
            O dėl Ūso bylos, tai šmaikščiai pastebėjote, kad prokuratūra “kaip katukas puolė užkasinėti, ką buvo pridarę”…Net užsikvatojau… Bet tegul neįsižeidžia teisėjas Cininas, nes ir jis padėjo  “užkasinėti” prokuratūros kaką :)

          2. tikras lietuvis

            Ir vėl nepataikėte – prokuratūra, asmenyje prokuroro Motiejūno, teismo proceso metu atsisakė kaltinimo Ūsui – štai ką aš turėjau omenyje.
            Teismas tik po savo proceso (tardymas, ginčai) priima sprendimą, o nesivadovauja tuo kas buvo anksčiau. Nežinojote?
            Ir, kaip jau esu minėjęs, prokuratūra, jei būtų dirbusi nuosekliai, tai tokios bylos, kur nėra kaltės įrodymų įtariamąjam, nebūtų siuntusi į teismą – štai kaip turėjo būti. O tai prokurorai pasinaudojo senu kaip pasaulis teisininkų fokusu – “suteikė bylai ratus”, t.y. kitaip sakant, patys nieko negalėdami padaryti – bijodami valdžios ir minios spaudimo permetė sprendimo butinybę  teismui.
            Nežinau ar yra dabar tokia tvarka, bet tarybmečiu už tokios bylos nusiuntimą į teismą, teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį ar grąžinęs bylą į tardymą, būtų priėmęs ir teikimą atitinkamoms instancijoms dėl netinkamo prokuratūros elgesio – darbo byloje, po ko būtų sekusi serija kaltų asmenų nubaudimų – išmetimų iš darbo.
            O dabar kas – “demokratija”? Tiksliau – bardakas.

          3. etcetera

            Pataikiau! Nes aš daug dažniau pataikau, negu nepataikau :)
            Aš lygiai apie tą patį bardaką prokuratūroje. Jeigu tiesiai šviesiai – turime ne nepriklausomą prokuratūrą su nepriklausomais prokurorais, bet mazgotes. Tą vėlgi tvirtinu iš savo kuklaus patyrimo. Man pačiai teko “išžaginti” prokuratūrą kelti bylą, nors buvo atmesta, tikrinta, perpatikrinta…Galiausiai, nors ir nenorėdama, nors ir eidama atbula, prokuratūra bylą laimėjo…Juokinga, ar ne?
            O kas liečia pedofilijos istoriją, tai mūsų teisinė sistema apsidirbo iki ausų nuo pat pradžios ir nežinia kada šitą gėdą nusiplaus. Padėtį pabandyta ištaisyti tik per Ūso bylą. Tam buvo priimtas beprecedentis kažkurio teismo sprendimas (gal Klaipėdos), kad bylą galima ir būtina išnagrinėti kaltinamąjam mirus. Nes tik reabilitavus Ūsą buvo įmanoma kaltę pradėti versti ant Kedžių-Venckų pusės, kas dabar ir vyksta. Jeigu teismo kolegija būtų sąžininga, būtų priėmusi sprendimą, dėl įrodymų stokos bylą nutraukti ir palikti Dievo teismui. O dabar, abu mirusieji, Ūsas ir Kedys, yra nesąžiningai nevienodame statuse (nors jiems visiškai tas pats) – vienas teismo išteisintas, kitam be teismo priklijuota žmogžudžio, paspringusio savo vėmalais, etiketė.
            Beje, noriu teisėjo paklausti, kodėl bylą nagrinėjo kolegija, nes kiek žinau pirmoje instancijoje būna vienas teisėjas. Ar kad mažiau sąžinė graužtų?

          4. tikras lietuvis

            Jūs, kaip pastebiu, išleidžiate iš akių svarbiausiąjį momentą – JOKIŲ KALTĖS ĮRODYMŲ TOJE BYLOJE NIEKADA NEBUVO.
            Nuo to pradėkit ir pamatysit, kasd Kedžio ir Ūso padėtis lygiavertė niekada nebuvo.

        2. tikras lietuvis

          Papildau: nekurių prokurorų su policajais užmačios nieko nelemtų, jei visi teisėjai būtų principingi, o teisėjai, jei būtų juos kontroliuojanti organizacija (minėtas Prisiekusiųjų teismas), irgi ne darytų sandėrius su aukštesniąja grandimi, o trūks plyš siektų išsiaiškinti bylos esmę – nustatytų objektyvias aplinkybes. Ir priimtų objektyvų sprendimą.
          O tai dar prieš 10 – į metų administraciniai teismai sprendė, kad policininkams viršvalandžiai … neturi būti apmokami ir jų aukštesnės instancijos tą tvirtino.
          Ir ką tokiems dabar padarysi, nors dabar jau priteisia?
          O būtų PT, tai išpurtytų visą tą teismų pridirbtą š, kas žmonėms duotų ženklą:  teisybė, vis tik, yra!
          Ką dabar gali toks apvogtas policininkas apie teismus gero pasakyti?
          Jis greičiau patylės, jei nenorės sunkiai n metų dirbusių  ir už nieką svolačių suėstų birštonų užgauti.
          Nors kiekvieno piliečio pareiga sakyti: tvarka turi būti.
          Bet nėra.
          Kol tas, kaip sako Cininas, gruzas ant teismų kaklo kabo. 

          Reply
  10. bomzasxxl

    Negaliu patikėti, kad tokie testai naudojami ir turi kitokią reikšmę nei tiesiog pramoginę. Jeigu tikrai tokie dalykai vyksta, ir testų rezutatai naudojami sprendžiant teisėjų tinkamumą dirbti – manau, aiški pagrindinė teisingumo sistemos problema – visiška vadovaujančių organų nekompetencija

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>