Teismai lietuvių mitologijoje

Teisėjų Lietuvoje yra tik apie 900. Lyginant su kitomis dviem valdžiomis- vykdomąja ir įstatymų leidžiamąja- tai visiškai nykštukinė ir neįtakinga jėga, neturinti praktiškai jokių svertų Seimui ir vykdomajai valdžiai, užtat gausiai įtakojama svertų, kuriuos turi teismams pastarosios. Patys svertai nėra joks blogis.  Tai Konstitucinis institutas, apie kurį kalbėjo dar senis Monteskje, tačiau svarbu šių svertų kiekis ir tarpusavio balansas. O šis balansas Lietuvoje aiškiai ne teismų naudai. Tai ne mūsų Konstitucijos, o įstatymų bei poįstatyminių aktų problema. Institucinis teisminės valdžios silpnumas lemia ir jų apgailėtiną padėtį viešųjų ryšių srityje. Teismų įvaizdis Lietuvoje formuojamas ant trijų banginių- mitų: mitas Nr. 1 apie vilkinamas bylas, mitas Nr. 2 apie pasakiškus korupcijos mąstus (pastarojo mito variantas yra legenda apie menką pasitikėjimą teismais) bei jau mirštantis mitas Nr. 3 apie pasakiškus teisėjų atlyginimus. Bet kuris viešos komunikacijos subjektas savo iniciatyvas ir retoriką grisdamas vienu iš šių trijų mitu, susilaukia gausių katučių iš rinkėjų ir tik nedrąsaus teisėjų bendruomenės pamurmėjimo be aiškiai artikuliuoto ir įtaigaus atkirčio, nes esą negalima su anomis valdžiomis pyktis bei jų įžeisti. O ir kaip pyksies, kai atsižvelgiant į svertų balansą, esi ginkluotas pieštuku prieš beisbolo lazdą.

Taigi mitas Nr. 1. Savo tinklaraštyje na kartą rašiau, kad teiginiai apie dėl teismų kaltės stringančias bylas yra laužti iš piršto. Tačiau  sekant mitu sukurti netgi specialūs terminai. Pavyzdžiui ikiteisminiai tyrimai, ekspertizės, bylų nagrinėjimas Konstituciniaime teisme “vyksta ilgai”. O kalbant apie ilgą bylos nagrinėjimą teisme, reikia sakyti “vilkinimas”.

Tačiau štai, prieš mano akis gulinti NTA statistika apie bylų nagrinėjimo terminus teismuose yra gera proga pakalbėti apie tai vėl. Daugelis turbūt netektų žado sužinoję, kad 2012 m. apylinkių teismai išnagrinėjo 20 tūkst. baudžiamųjų bylų. Procesas vienoje baudžiamojoje byloje vidutiniškai trunka tik kiek ilgiau nei 4 mėnesius.  Bylos, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau nei metus tesudaro vos 3 procentus. Be to, baudžiamųjų bylų likutis apylinkių teismuose mažėja nepaisant didejančio baudžiamųjų bylų skaičiaus ir 2011 m. apylinkių teismams primesto papildomo krūvio, susijusio su apeliacinių skundų administracinėse bylose nagrinėjimu. Bet kokioje valstybėje tokie rezultatai būtų laikomi fantastiškais, bet tik ne Lietuvoje.

Clipboard01

Vidutinis bylų nagrinėjimo greitis apylinkės teismuose dienomis

Siekiant papildomais įstatymais dar kažkaip prispausti teisėjus ir dar paspartinti procesą jau artėjama prie absurdo. Juk tūlas pilietis jau dabar nuteisiamas per 48 valandas nuo nusikaltimo padarymo pilnaverčiu teismo nuosprendžiu. Tai čia įskaitant ir visą ikiteisminį tyrimą ir visas teismines ceremonijas. Praktiškai galbūt kartais net nespėjęs nei atsipagirioti nei susivokti kas čia vyksta gauna nuosprendį į rankas.

Taigi dėl ko tas visas šaršalas, jei 97 procentuose baudžiamųjų bylų  jokių problemų  su terminais nėra? Žinau, skaitytojas pasakys Darbo partija, PVM bylos ir panašiai, bet pažiūrėkime, kokios tikrosios šių ilgai trunkančių bylų priežastys ir pamatysime, kad teismai čia mažiausi vilkintojai. Apribojimu teorija, tai toks versle pripažintas procesų organizavimo metodas teigia, kad bet koks procesas vyks tokiu greičiu kokiu juda lėčiausia sistemos dalis. Teismai nėra lėčiausia ilgai trunkančių procesų dalis.  NTA parengtoje teismų veiklos 2012 m. atakaitoje nurodoma, kad vienos pagrindinių baudžiamųjų bylų užsitęsusio nagrinėjimo priežasčių teismuose yra proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, ekspertizių paskyrimas. Nei vieno nei kito įvykio teismas procese negali nei numatyti, nei įtakoti.

Teismai negali užkirsti kelio galimiems piktnaudžiavimams, pasinaudojant medicininėmis pažymomis dėl tikrų ar tariamų ligų. Tačiau kas trukdo vykdomajai valdžiai patvirtinti sąrašą ligų ir būklių, trukdančių dalyvauti procese, kurias ir tik kurias diagnozavus būtų išduodamos medicininės pažymos teismui. Įstatymo leidėjo vietoje aš rimtai pagalvočiau ir apie baudžiamosios bylos išskyrimo instituto patobulinimą bei galimybės tęsti procesą ilgam susirgusiam kaltinamajam nedalyvaujant, panašiai, kaip šis procesas dabar taikomas gyvenantiems užsienyje asmenims. Tai būtų realūs ir naudingi veiksmai trumpinant proceso terminus.

Teismai niekaip negali kištis ir paspartinti mėnesiais trunkančių ekspertizių proceso. Teismo medicininės ekspertizės, finansinės ekspertizės ar tyrimai, teismo psichiatrinės ekspertizės. Štai kur tikrieji proceso stabdžiai. Neseniai dėl senaties teko  nutraukti administracinę bylą, kurioje paprastutis nukentėjusiojo tyrimas dėl nusunkaus sveikatos sutrikdymo truko daugiau nei pusę metų. Aš niekaip nesuprantu, kodėl teismo pertrauka ilgesnė nei mėnuo yra blogai, o paprasčiausias teismo medicininis tyrimas, trunkantis 6 mėnesius yra gerai. Arba įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimas PVM byloje, trunkantis metus ar ilgiau irgi yra gerai. Aš suprantu, kad tokie finansinės ūkinės veiklos tyrimai sudėtingi, bet 1,5- 3 metai…

Ak taip dar advokatai. O ką advokatai? Verslas PVM bylose paprastai turi lėšų apmokėti labiausiai kvalifikuotų teisinkų paslaugas. O šie įžvelgs ir išnaudos visas teisines priemones tam, kad pasukti procesą savo klientų naudai. O jei procese 10 tokių vilkų prieš vieną prokurorą ir teisėją tarp jų, kas tada? Tada ilgas procesas. Ir pasaulis nesugrius, jei dėl teisėtas gynybos priemones naudojančios gynybos veiksmų koks procentas badžiamųjų bylų tęsis ilgiau nei metus. Visuomenė ir žurnalistai turi susitaikyti, kad tokie procesai truko ir truks ilgai.

Greitas procesas turi savo kainą, apie kuria kažkodėl niekas nepagalvoja. Juk niekas nenori būti nuteistas. Ypač jei yra nekaltas…

22 thoughts on “Teismai lietuvių mitologijoje

  1. Vladas Maželis

    Nesuprantu kas trukdo baudžiamąsias bylas pradėti ir nagrinėti kasdien, kol kiekviena byla užbaigiama, kaip tai daroma JAV? Pasiruošimui skiriama tiek laiko,kiek yra reikalinga, kartais net metus ar ilgiau, bet kai byla pradedama, tai ir tęsiama iki pabaigos.
    Taip pat stebina teisėjų bejėgiškumas prieš visokius teismo procesų manipuiatorius – visų pirma fiktyvias med.  pažymas pasirūpinančius “ligonius”. Fiktyvių pažymų išdavėjai ir gavėjai turi būti teisiami ir baudžiami.
    Kita Lietuvos teisingumo rakštis yra jos begalinis užslaptinimas. Jei JAV yra gausu dokumentinių laidų ir filmų apie bylų tyrimo procesus ir netgi apie nebaigtų bylų tyrimą (sakysime laida “First 48″), ir kur detektyvai, laborantai, visokiausių sričių ekspertai, advokatai, prokurorai ir netgi teisėjai dalinasi savo nuomone apie bylų medžiagą ir jų nagrinėjimo procesą, tai Lietuvoje ši sritis yra apgaubta beveik totaliu paslaptingumu – kalbinami teisininkai atsimušinėja posakiais kad ” nieko negaliu pasakyti, vyksta tyrimas, tai konfidenciali informacija” ir t.t., tuo tik įtvirtindami visuomenėje įtarimus kad “jei jie slepia, tai matyt turi ką slėpti”. Ir kodėl slepiamos įtariamų, o kartais ir ja nuteistų nusikaltėlių tapatybės? Jų teisė į privatumą negali būt laikoma aukštesne už visuomenės tesę žinoti tiesą.
    Vakar žiūrėjau youtube kelis NTSB tyrimus (National Transportation Safety Board) apie nedidelio lėktuvo avariją ir apie prieš porą  dienų įvykusį traukinio susidūrimą su šiukšliaveže) Jau nuo pirmos tyrimo dienos tyrėjai rengia spaudos konferencijas iir atskleidžia tai ką jie nustatė, ką pamatė, ką surado (įrašykite “NTSB Investigation” į youtube ir pažiūrėkite) Dar pažiūrėkite ir “First 48″ – ten filmavimo grupė sekioja sunkių nusikaltimų tyrėju grupę (paprastai žmogžudysčių) nuo pirmos tyrimo minutės iki 48-os tyrimo valandos. Per tą laiką dažniausiai nusikaltimai išaiškinami ir nusikaltėliai suimami. Laidos pabaigoje pažymima kad “suimtieji laukia teismo ir yra laikomi nekaltais kol teismas nepripažins jų kaltės”. Vėlgi viskas atvira, jokių paslapčių, – taip vystomas visuomenės pasitikėjimas policija ir prokuratūra bei visu teisminiu procesu.
     

    Reply
  2. Vladas Maželis

    Prie kitų Lietuvos teisėsaugos problemų verta pažymėti ypatingai nenuosekliai keliamas bylas ir skiriamas bausmes. Nors kai kurie Internetiniai komentatoriai buvo nubausti už atskirų asmenų arba etninių grupių įžeidinėjimus, niekinimą, grąsinimus susidoroti, absoliuti dauguma tokių komentatorių tai daro kasdien ir visiškai nebaudžiamai.
    Visuomenės pasipiktinimą kelia ir tokios nesąmonės kaip kad sakysime už marihuanos maišelio turėjimą žmogus gauna 10 metų kalėjimo, o už žiaurų savo buvusios draugės nukankinimą kitas vyras gauna 9 metus, kurie vėliau dar pakeičiami į 8 metų bausmę. Tai kelia teisėtus svarstymus visuomenėje, kad tesingumas skirstomas pagal duotų kyšių dydį ir kad prieš įstatymus anaiptol nevisi lygūs.
    Arba štai neseniai jauną medikę žiauriai nužudęs vyras nubaustas tik 9 metus kalėti, bet teisėjas jį paleido ir netgi grąžino 50000 litų užstatą, atseit, kol bus nagrinėjama apeliacija. Suprantama kad šiuo atveju galimi tik du variantai – arba teisėjas gavo didelį kyšį (gal būt tą 50000 litų užstatą?), arba teisėjas yra visiškas kvailys. Ir vienu ir kitu atveju garbės teisėjų luomui tai nesuteikia. Ir dar, tai sudaro pagrindą sklisti kalboms, kad žmogus – jo gyvybė ir garbė Lietuvoje yra pigūs, labai pigūs. Vėlgi, lyginant su JAV, matome kad amerikiečio gyvybė yra verta nusikaltėlio gyvybės arba jo viso gyvenimo laisvėje praradimo. O lietuvių gyvybės yra kažkodėl tai pigios. Kas nori gyventi valstybėje, kurioje jo ir jo artimųjų gyvybė verinama keleriais nusikaltėlio gyvenimo laisvėje metais, arba 50 tūkstančių litų? Bet pakanka nuvažiuoti į Ameriką, ir lietuvio gyvybė įgauna visai kitą vertę. Štai senų automobilių perpardavėjas Rolandas Milinavičius pasikarščiavęs nušovė du savo darbuotojus lietuvius Atlantos priemiestyje ir gavo dvi bausmes iki gyvos galvos plius 10 metų už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą ir vartojimą nusikaltimo metu.

    Reply
  3. Vladas Maželis

    Prie kitų Lietuvos teisėsaugos problemų verta pažymėti ypatingai nenuosekliai keliamas bylas ir skiriamas bausmes. Nors kai kurie Internetiniai komentatoriai buvo nubausti už atskirų asmenų arba etninių grupių įžeidinėjimus, niekinimą, grąsinimus susidoroti, absoliuti dauguma tokių komentatorių tai daro kasdien ir visiškai nebaudžiamai.
    Visuomenės pasipiktinimą kelia ir tokios nesąmonės kaip kad sakysime už marihuanos maišelio turėjimą žmogus gauna 10 metų kalėjimo, o už žiaurų savo buvusios draugės nukankinimą kitas vyras gauna 9 metus, kurie vėliau dar pakeičiami į 8 metų bausmę. Tai kelia teisėtus svarstymus visuomenėje, kad tesingumas skirstomas pagal duotų kyšių dydį ir kad prieš įstatymus anaiptol nevisi lygūs.
    Arba štai neseniai jauną medikę žiauriai nužudęs vyras nubaustas tik 9 metus kalėti, bet teisėjas jį paleido ir netgi grąžino 50000 litų užstatą, atseit, kol bus nagrinėjama apeliacija. Suprantama kad šiuo atveju galimi tik du variantai – arba teisėjas gavo didelį kyšį (gal būt tą 50000 litų užstatą?), arba teisėjas yra visiškas kvailys. Ir vienu ir kitu atveju garbės teisėjų luomui tai nesuteikia. Ir dar, tai sudaro pagrindą sklisti kalboms, kad žmogus – jo gyvybė ir garbė Lietuvoje yra pigūs, labai pigūs.
    Vėlgi, lyginant su JAV, matome kad amerikiečio gyvybė yra verta nusikaltėlio gyvybės arba jo viso gyvenimo laisvėje praradimo. O lietuvių gyvybės yra kažkodėl tai pigios. Kas nori gyventi valstybėje, kurioje jo ir jo artimųjų gyvybė verinama keleriais nusikaltėlio gyvenimo laisvėje metais, arba 50 tūkstančių litų? Bet pakanka nuvažiuoti į Ameriką, ir lietuvio gyvybė įgauna visai kitą vertę. Štai senų automobilių perpardavėjas Rolandas Milinavičius pasikarščiavęs nušovė du savo darbuotojus lietuvius Atlantos priemiestyje ir gavo dvi bausmes iki gyvos galvos plius 10 metų už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą ir vartojimą nusikaltimo metu.

    Reply
  4. Vladas Maželis

    Bene didžiausias Lietuvos teisingumo sistemo absurdas yra beveik absoliutus teisėjų ir Seimo narių imunitetas nuo persekiojimų už visus ir bet kokius galimai padarytus nusikaltimus. Kaip jokioje civilizuotoje ar pusiau civilizuotoje valstybėje, Lietuvoje yra viršžmogių kasta, kurie nėra lygūs su kitais Lietuvos piliečiais prieš įstatymus. O šis Konstitucijos straipsnis – tai elementariausio žmogiško sveiko proto paniekinimas ir įžeidimas: “62 straipsnis
    Seimo nario asmuo neliečiamas.Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.”
    Tagi, jei Seimo narys atsineš į darbą automatą AK-47 ir iššaudys pusę savo kolegų, likę kolegos turės sudaryti komisiją ir svarstyti ar galima tą Seimo narį suimti ir patraukti atsakomybėn. Tačiau jei jis įžeis ar apšmeiš kokį tai asmenį, tada jį galima suimti ir teisti iškart, be jokkio Seimo sutikimo. Jei tai ne durnių laivas ir bananų respublika tai kas tai yra?
    Ir kodėl Seimo narys E. Vareikis buvo sulaikytas ir prievarta policijos nuvežtas į psichiatrinę ligoninę patikrinimui, tuo tarpu prie super moters Venckienės prokurorams prieiti nepavyko? Ir t.t., galėčiau tęsti ir tęsti. Ne, panašu į normalią, ne bananų respubliką Lietuva tikrai nėra. Ir teisėsaugos absurdiškumas yra vienas iš pagrindinių Lietuvos “bananiškumo” bruožų. 
     

    Reply
  5. Vladas Maželis

    Dar patikslinu kad visose teisinėse valstybėse teisėjai ir parlamentarai turi tam tikrą imunitetą, susijusį vien tik su jų sprendimais ir veiksmais atliekant jų tiesiogines pareigas. Kitaip tariant, parlamento narys negali būti traukiamas atsakomybėn už tai,  kad kam nors nepatiko kaip jis balsavo už ar prieš kokio tai įstatymo projektą. Teisėjas negali būti traukiamas atsakomybėn dėl to kad aukštenės instancijos teismas panaikino jo nuosprendį ar nutartį. Tačiau Floridoje, JAV, įstatymas teigia, kad teisėjo imunitetas yra labai ribotas ir negalioja jei jis savo veikloje pažeidė įstatymą. Kitaip tariant, nors kyšio ėmimas ir yra susijęs su jo veikla, bet jokio imuniteto paėmęs kyšį  teisėjas neturi. Jam dedami antrankiai ir jis vežamas į kalėjimą. Pamenu atvejį, kai vienas jau virš 60 metų amžiaus teisėjas, kaltinamas paėmęs kyšių iš viso už maždaug milijoną dolerių, buvo nuteistas 25 metus kalėti. Ir jokie prokurorai nekvaršino galvos nei Prezidentui, nei valstijos Gubernatoriui, nei valstjos Senatui. Nes tai ne jų reikalas. O Lietuvos Konstitucijos 62 straipsnis darytų gėdą pradinukui – ketvirtokui. Įtariu, kad jį rašydami teisėjai varinėjo aplink stalą degtinės butelį, gal ir ne vieną.

    Reply
      1. Vladas Maželis

        Nereikia pamiršti kad Amerikoje gyvena net 105 kartus daugiau žmonių negu Lietuvoje. JAV – labai didelė šalis tiek plotu tiek ir gyventojų skaičiumi. Be to, JAV yra sutraukusi visų pasaulio rasių, religijų ir tautybių atstovus. Todėl neteisinga yra sakyti: “Amerkoje yra taip, ar Amerikoje yra kitaip”. Tiksliau sakyti “Amerikoje yra visaip”. Algos, jų tarpe ir teisėjų, priklauso nuo to kurioje šalies dalyje ir kokio lygio teisme žmogus dirba. Visumoje kyšių ėmimas teisėjų tarpe yra labai retas atvejis Aš pats esu save atstovavęs dviejose civilinėse bylose, kurias laimėjau. Mano priešininkus abiem kartais (viena byla vyko Cook County Court Chicagoje, kita Circuit Court mano gyvenamoje vietovėje, Floridoje) atstovavo didelės ir labai žinomos advokatų firmos. Tai kad aš be advokato jas laimėjau, parodo, kad visumoje Amerikos teismuose vykdomas objektyvus teisingumas. Svarbu bylos faktai ir tai, kaip įtikinamai jie pateikiami. Nesvafrbu ką tu pažįsti teisme ar valdžioje. Teisėjai visumoje uždirba gerai, jie visuomenėje labai gerbiami, vadinami Your Honor, ar Honorable Judge, užsitarnauja solidžias pensijas, o bausmės už kyšių ėmimą yra žiaurios – visada ilgi metai kalėjime, didelė gėda ir jokios ateities teisininko profesijoje. Todėl beveik jokie teisėjai to niekada nedaro, o gilinasi į bylos faktus ir nuoširdžiai ieško teisingiausio būdo bylas išspręsti. Bet tokioje didelėje valstybėje retkarčiais pasitaiko ir išimčių.   

        Reply
        1. tikras lietuvis

          Tik negirkite čia tų amerikų – ten kasdien ką nors vis nušauna ir nėra jokios nuo to pagalbos.
          O tai, patikėkit, yra šimtąkart blogiau nei kokia tai sufušeriuota byla.

          Reply
  6. etcetera

    “Teismų įvaizdis Lietuvoje formuojamas ant trijų banginių- mitų….”
    Betgi ne visiems mums reikalingas tas suformuotas įvaizdis ar svetima nuomonė.  Tiesiog susiduri su teismais ir pamatai pats. Kad teismo procesai yra vilkinami, – tai faktas. Tačiau procese dalyvauja daug dalyvių. Vieni iš jų suinteresuoti greitu procesu, kiti – pritempti iki senaties. Tai tekste ir išvardijote, kas dažniausiai vilkina procesą. Deja, kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės išeikvotos, teisėjas irgi gali “susirgti” ir taip padėti pasiekti senaties terminą. 
    Antras jūsų įvardintas mitas- korupija. Bet tai ne mitas, o faktai. Kokio masto,- pamatuoti negalim, nes pagauti imant kyšį teisėją yra itin sunku. O kad ima, tai ima, tik garsiai nepasakoja. Ir ima ne iš piliečio, o tik per advokatus ir tai patikimus. Kadangi jūs pats neimat, tai turbūt nieko nežinot ir negirdėjot.
    Trečias mitas apie pasakiškus atlyginimus…Kažkada gal jie ir buvo santykinai dideli, bet dabar, palyginus su tokių kaip banko “SNORAS” bankroto administratoriaus Neil Cooper, ar atominės elektrinės direktoriaus atlyginimais – tai katino ašaros.
    Taigi, galim laikyti, kad tik trečias mitas sugriautas….O du pirmieji yra realybė, o ne mitai :D 

    Reply
    1. Vladas Maželis

      Be jokių abejonių bylos Lietuvoje yra begėdiškai vilkinamos. Perskaičius ankstesnius Teisėjo Cinino paaiškinimus šiuo klausimu, galima manyti, kad tai nėra teisėjų kaltė, bet atspindi chaotišką betvarkę visoje teismų sistemoje. Tai turi būti keičiama, jei norima pradėti atgauti visuomenės pagarbą teisėsaugai. Nėra jokio pateisinimo kai vienas baudžiamosios bylos posėdis vyksta gegužės pabaigoje o sekantis užplanuojamas rugpūčio pabaigoje, tai yra po trijų mėnesių.  Sekantis posėdis turėtų vykti sekančią dieną po pirmojo posėdžio, trečias turi vykti sekančią dieną po antrojo ir taip toliau, kol priimamas nuosprendis. 
      JAV jeigu kyla įtarimas kad vienas teisėjas ima kyšius iš kaltinamųjų ar atsakovų, ar ieškovų, tai paprastai FTB (FBI) surengia vadinamąją Sting Operation (Gylio Operaciją). Pas įtarimų sukėlusį teisėja ateina FBI agentas, apsimetęs vieno iš kaltinamųjų giminaičiu ir pasiūlo didoką kyšį jei teiėjas sutiktų būti palankus jo giminaičiui artėjančiame bylos procese. Sakysime teisėjas susigundo ir kyšį paima. Tai būna nufilmuota iš anksto paslėptomis kameromis ir teisėjui iš karto, čia pat dedami antrankiai ir jis vežamas į kalėjimą. Viskas, karjera baigta, normalus gyvenimas taip pat baigtas. Taip, tas teisėjas laikomas nekaltu, kol jo kaltės neįrodys teismas, bet galima neabejoti kad įrodys, nes yra FBI agento ar net kelių agentų paliudijimai bei video medžiaga, kurių įveikti korumpuotam teisėjui nepavyks. 

      Reply
  7. Remigijus Šimašius

    Viskas gryna tiesa. tik du pastebėjimus vis gi turėčiau.
    Pirma, teisėjai, nenusivertinkit. Jūs sprendžiate kaip taikyti įstatymą, o tai – kartais didesnė galia nei įstatymą kurti. Patikėkite – jūsų bijo visokie valstybės tarnautojai. Deja, kartais (tikrai ne visada) ta baime verčia elgtis ne geriau, o blogiau.
    Antra, ekspertizės, liudytojai, advokatai, akivaizdžiai nepagrįstas bylinėjimasis – čia teismai turi labai daug galių: organizuoti posėdžius patogiau šalims, neskirti perteklinių ekspertizių, bausti už piktnaudžiavimą savo teisėmis.
    O šiaip – ačiū, kad rašote.

    Reply
  8. Vampyru Seselyje

    Kalbant apie Teisingumo sistemos efektyvimą, manau, teisinga yra stengtis įtraukti į diskusiją ir kitus proceso dalyvius, t.y. žiūrėti procesą end-to-end su visais dalyviais. Taip pat rekomenduotina pradėti nuo savo kiemo susitvarkymo, nes parodžius teigiamą pavyzdį, tikėtina, kad atsiras ir daugiau norinčių prisijungti prie iniciatyvos.
    Kaip sakoma dūmų be ugnies nebūna, statistika ne visada atsleidžia tai kas iš tikro vyksta, reikia mėginti žiūrėti platesniame kontekste.

    Reply
  9. tikras lietuvis

    Lietuvos teismų darbą ir sprendimų priėmimo teisingumą gali suriktinti tik vienas dalykas: sprendimų perpatikrinimo neišvengiamumas mano minėtu Pruisiekusiųjų teismo variantu ir, esant klaidoms ir pan., bausmės neišvengiamumas.
    Vienžo,
    reikia Prisiekusiųjų teismui vis perpurtinėti “nepriklausomybės” laiko teismų sprendimus, kuo presinguotų teisėjus ir visą sistemą.

    Reply
  10. Netikras tikram lietuviui

    “Vinežo” tikrų lietuvių tarpe nesakoma. O prisiekusiųjų teismas yra labai brangus užsiėmimas, kurį gali sau leisti tik didelės ir turtingos valstybės. Nes vien prisiekusiųjų atrankos procedūra yra sudėtinga, kadangi būtina užtikrinti kad nė vienas prisiekusiųjų žiuri narys neturi jokios išankstinės nuomonės apie šią bylą, nėra parašęs nė vieno komentaro šios bylos klausimais ir pan. Taigi sukviečiama 80-90 kandidatų, iš kurių atrenkami 9 ar 12 priesiekusiųjų. Kartais prisiekusiųjų atranka vykdoma kelias dienas.

    Reply
    1. etcetera

      Netikram tikram lietuviui
      Ten kur nelabai reikia, mūsų valstybė rodo labai turtingą įvaizdį ir kelia puotas maro metu, todėl nereikia lia-lia…Iš tiesų, pigaus ir greito teisingumo nebūna…O įstatymai dėl prisiekusiųjų teismo numirs dar iki apsivaisinimo…Cha-cha…lengviau jau išleisti įstatymą draudžiantį abortus, nes tai SISTEMAI nieko nekenkia.
      Ale kur dingo ŠEIMININKAS? Kokios bylos jį užkniso?

      Reply
      1. tikras lietuvis

        Primenu: Prisiekusiųjų teismas buvo pasiūlytas kaip kasacinė instancija prieš AT jau išnagrinėtoms byloms, kurios patektų į tą teismą priežiūros tvarka ir tik.
        Nemaišykite su kitokio pobūdžio teismais.

        Reply
  11. Vladas Maželis

    Kaip minėjau, motus gimdo beprotiškas ir nepateisinamas Lietuvos teismų paslaptingumas. Kodėl jie uždari? Kas slepiama nuo visuomenės? Kodėl JAV per tokio pat pobūdžio teismo posėdžius įleidžiami ne tik visi kas telpa į teismo salę, bet dažniausiai ir leidžiama filmuoti bei fotografuoti? Ar tuose slaptuose posėdžiuose tariamasi kokių kyšių reikalauti ir kaip juos pasidalinti? Jei ne, tai kas slepiama?
    Štai čia dar vienas, eilinis, Lietuvos teismų mitologijos įžiebimo proceso pavyzdys:
    “Varėniškės Sandros Naujūnaitės nužudymu ir lavono paslėpimu Trakų rajone įtariamas alytiškis Mantas Šerpenskas šiandien buvo atgabentas į Alytaus rajono apylinkės teismą. Antrą valandą popiet prasidėjęs teismo posėdis buvo uždaras ir užtruko apie valandą.”
    Na tai ką, jau sutarta kokį kyšį turės užmokėti katinamojo tėvai? Nes jokios kitos prasmė rengti uždarą posėdį ir slėpti kas jame vyko nuo visuomenės nėra ir negali būti.
     
     

    Reply
    1. tikras lietuvis

      Uždarumas yra dėl to, kad nešiurpinti visuomenės detalėmis bei neleisti sklisti žinioms, kurios galėtų įskaudinti aukos artimuosius.
      Viskas ten buvo tvarkoj – pernelyg neįsigazuok su kritika.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>