Su Ekseliu per galvą (1)

 

5 pav.Analizuojant pastarojo meto teisėkūros iniciatyvas baudžiamojoje jurisdikcijoje akivaizdžios dvi sritys į kurias ypatingai krypsta įstatymų leidėjų dėmesys. Tai- įvairiausių terminų teismams nustatinėjimas ir bausmių griežtinimas. Pastarąją sritį paliksime kol kas ramybėje, o apsistosime ties terminais, kurių knibžda mūsų kodeksai ir vis naujus ir naujus vis pakiša įstatymų leidėjai. Šie terminai buktai privers teisėjus dirbti kaip reikia ir tada viskas bus gerai. Kadangi gerai nepasidaro, tai tada sugalvojama, kad reikia dar kažkokių terminų ir vėl jie vėl kemšami į kodeksus, jau pamirštant anksčiau priimtuosius ir kad reikia derinti ne tik terminus, nustatytus pavyzdžiui baudžiamajame procese, bet ir terminus administraciniame procese tarpusavyje. Nes niekada nėra taip, kad ant teisėjo stalo gulėtų viena byla. Ant teisėjo stalo vienu metu gali būti ir 100 bylų ir visas jas, o ne tą vieną, kurią kažkuriuo momentu domisi įstatymu leidėjas reikia baigti per protingą laiką. Ir visi bus laimingi ne tada, kai byla bus pavyzdžiui pradėta, o kai jis bus baigta per protingą laiką, kokybišku ir įtikinamu sprendimu.

Jau rašiau ne kartą apie tokių terminų nesąmoningumą ir nežinau jau ant kokios čia bačkos ir kokioje aikštėje reikia užsilipti ir pasakyti, kad žmonės įsisąmonintų vieną paprastą tiesą: JOKIE TERMINAI NEPADĖS BYLŲ NAGRNĖTI GREIČIAU, O TRUKDYS. Retorika neveikia, pabandykim truputi pažaisti su Ekseliu ir pažiūrėti kokie skaičiukai gaunasi.

Taigi, mitas Nr. 1. Teigiama, kad kuo anksčiau bylą pradėsi, tuo anksčiau išnagrinėsi.

Kiekviename procesiniame įstatyme būtinai rasime nustatytus terminus, per kiek laiko turi būti pradėtas vienas ar kitas procesas byloje. Be mano jau aprašytos  BPK 428 str. 1 d. novelos pagreitintame procese. Tokių pradžios terminų rasime naujesnių pvz. ATPK 298 str., ar senesnių- perkeltų iš Sovietinio BPK į dabar galiojantį BPK 420 str. ir kiti. Kokia šių terminų prasmė?  Arba įstatymų leidėjas teisėjus laiko latrais, kurie neparaginti nė piršto nepajudins, kad byla būtų pradėta, arba nuoširdžiai tiki tuo, kad dirbant multitaskingo režimu, anksčiau pradėjus darbą, anksčiau jį ir baigsi. Netikiu, kad įstatymo leidėjai taip blogai galvoja apie teisėjus, todėl lieka antrasis spėjimas.

Pažiūrėkim kas gaunasi multitaskinant su bylomis. Priekabiautojams iš karto sakau, kad nors tai ir idealus supaprastintas modelis, tačiau tai yra ir visiškai adekvati realybėje vykstančių proceso projekcija. Tolesniame pavyzdyje abstraguotąsi nuo detalios teisėjo laiko sąnaudų analizės. Nors pavyzdyje viskas tarsi vyksta tik per posėdžius, bet  į juos įtraukiam visą teisėjo veiklą nagrinėjant bylą- tai ir posėdžiavimas, atidėtų posėdžių laikas ir sprendimų rašymas ir kavos gėrimas ir vaikščiojimo į salę laikas ir nosies krapštymas. Analogiškai kol kas empyriškai paimam posėdžio laiką, laikydami kad viena statistinė byla išnagrinėjama per 3 jai skirtas laiko nišas (posėdžius), kurios kiekvienos trukmė 2 valandos. Kam panaudoti laiką, skirtą neįvykusiam posėdžiui irgi yra sprendimas, bet kol kas dėl to sau galvos nekvaršinam, tik turime galvoje, kad sprendimas yra.

Du teisėjai – Ortodoksas (TO) ir teisėjas- Novatorius (TN), išėjo atostogų pabaigę visas bylas, o grįžę kiekvienas rado po 100 naujų. Kiekvienai bylai išnagrinėti, kaip tarėmės, reikia 3 posėdžių, kurių kiekvieno trukmė 2 valandos. Kitaip tariant kiekvienas teisėjas gavo darbo 600 valandų. Ortodoksas tiki, kad anksčiau pradėjęs anksčiau ir baigsi, todėl paskiria visas 100 bylų iš karto. Novatorius tiki Exel‘iu, todėl bylas nutarė nagrinėti minimaliai įmanomais blokais. Tarkime, kad minimalus įmanomas pertraukos vienoje byloje laikas (lagas dėl pašto, liudytojų paieškos, atvesdinimų, advokatų užimtumo ir panašiai) yra 1 savaitė (40 darbo valandų), todėl Novatorius ir nutarė nagrinėti tiek bylų, kiek telpa į šį tarpą , tai bus 40/2=20 bylų. Vadinasi Novatorius, sekanti 20 bylų bloką ima tik tuomet, kai baigia ankstesnį ir taip vieną po kito išnagrinėja visus 5 bylų blokus. Štai taip:

1 pav

Kadangi kiekvienai bylai reikia trijų laiko nišų (posėdžių), tai kiekvieno bloko viduje laiko nišos atrodo taip. Raudona spalva pažymėti baigiamieji posėdžiai.

2 pav

 

Suvedam paprastus skaičiukus į Excelį ir ką gauname?

4 pav.

Matome, kad Novatoriaus bylų vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė, skaičiuojant nuo pirmo posėdžio pirmoje byloje pradžios trumpesnė trečdaliu. Vidutinė Ortodokso bylų nagrinėjimo trukmė – 63 darbo dienos, o Novatoriaus – tik 43. Taip, galima paprieštarauti, kad bylos baigtos įvairiu laiku, tačiau turėkime galvoje, kad kai Ortodoksas paskelbė sprendimą savo pirmoje byloje, Novatorius jau buvo baigęs 60% savo bylų, įpusėjo ketvirtą bloką ir tik paskutines 40 % bylų baigė tokiais pačiais terminais kaip Ortodoksas. Raudona spalva vėlgi žymi baigiamuosius posėdžius.

3pav

Tai reiškia, kad 60 procentų Novatoriaus bylininkų yra laimingesni nei Ortodokso, o likę 40 %- ne daugiau nuskriausti. Sunku patikėti, kad turint tą patį 600 darbo valandų darbą, galima jas paskirstyti taip skirtingai.

 Tai žiūrime ką turime- vidutinis bylos išnagrinėjimo laikas bus tuo trumpesnis, kuo mažesniais blokais jos bus nagrinėjamos, visas kitas bylas paliekant seife, kol ateis jų eilė. Pati bylos paskyrimo vos tik ją gavus idėja yra pakankamai buka. Griežti pirmo posėdžio terminai ne greitina, bet VILKINA bylas. Multitaskingo režime, visiškai nesvarbus pirmo posėdžio byloje laikas, kuo taip šventai tiki mūsų įstatymų leidėjai.

Dar pabaigai galima būtų užduoti retorinį klausimą, kuris teisėjas gaus per galvą už tokį savo darbą? Atsakymas- Novatorius. Nes teismų statistika fiksuoja, kaip laikomasi būtent pirmo posėdžio byloje terminų. Ką pasakys Novatorius per eilinį jo veiklos vertinimą, kai jo paklaus, kodėl jis 60 % savo bylų pradėjo nagrinėti vėliau nei Ortodoksas? O paskutinius 20 % bylų net 3 mėnesius nepaskirtas pralaikė seife? Ekselio lenteles rodys ar ką?

Nu jo, gautų jis su tuo pačiu Ekseliu per galvą ir tiek..

O Ortodoksas štai, grįžo po atostogu ir suskyrė iš karto visas bylas kiek  buvo. Vadinasi- dirba…

skaityti toliau >>

4 thoughts on “Su Ekseliu per galvą (1)

  1. Vytautas

    taip, Audriau, tu šaunuolis. Bet šaunuolių sistema, sukurta ir palaikoma išimtinai vien tik ortodoksų, nemėgsta.

    Reply
  2. tomas

    Šiaip čia yra klasikinė užduočių skirstymo problema, plačiai nagrinėjama kompiuterių moksle. Su ja susiduria visos daugiau nei vieną užduotį vienu metu atliekančios sistemos. Iš principo laiką galima paskirstyti dar efekytviau, ypač turint galvoje, kad realiame gyvenime bylos nagrinėjimo laikai yra skirtingi tarp įvairių bylų. Šioks toks įvadas į teoriją yra čia: http://en.wikipedia.org/wiki/Scheduling_algorithm#Scheduling_disciplines
     

    Reply
  3. Pingback: Kuo geriau, tuo blogiau

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>