Tag Archives: dirglioji teisėkūra

Hарод хочет разобраться

Narod chocet razobratsiaNarod chočet razobratsa (liaudis nori išsiaiškinti)- grupė seimo narių užsimojo įpareigoti teisėjus viešai pasiteisinti dėl liaudžiai nepatinkančių sprendimų.

Dirgliosios teisėkūros pavyzdys, matyt su aliuzijom į išgarsintus teisėjo G.Viederio sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje. Įstatymo iniciatoriai matyt nežino, kad nei vienoje Europos valstybėje teisėjai nesiteisina dėl savo sprendimų, o apie juos informuoja kiti teismų atstovai.  Prieš teikdami tokias iniciatyvas gerbiami parlamentarai galėjo pasikonsultuoti su kuo nors, kas išmano tuos reikalus, pavyzdžiui su Lina Laurinavičiūte (lina.laurinaviciute@teismai.lt) iš NTA, ar bent jau paskaityti šią puikią jos rengtą apžvalgą, kokiu būdu organizuojamas ir vykdomas teismų sprendimų viešinimas ir aiškinimas EU valstybėse ir įsitikinti, kad teisėjai asmeniškai to nedaro. Apie tai, kad tai susiję su įvairiais teisėjo statuso dalykais, nepriklausomumu, nešališkumu ir t.t. tai jau bus gal kam nors paaiškinti ir be manęs. Continue reading

Su Ekseliu per galvą (1)

 

5 pav.Analizuojant pastarojo meto teisėkūros iniciatyvas baudžiamojoje jurisdikcijoje akivaizdžios dvi sritys į kurias ypatingai krypsta įstatymų leidėjų dėmesys. Tai- įvairiausių terminų teismams nustatinėjimas ir bausmių griežtinimas. Pastarąją sritį paliksime kol kas ramybėje, o apsistosime ties terminais, kurių knibžda mūsų kodeksai ir vis naujus ir naujus vis pakiša įstatymų leidėjai. Šie terminai buktai privers teisėjus dirbti kaip reikia ir tada viskas bus gerai. Kadangi gerai nepasidaro, tai tada sugalvojama, kad reikia dar kažkokių terminų ir vėl jie vėl kemšami į kodeksus, jau pamirštant anksčiau priimtuosius ir kad reikia derinti ne tik terminus, nustatytus pavyzdžiui baudžiamajame procese, bet ir terminus administraciniame procese tarpusavyje. Nes niekada nėra taip, kad ant teisėjo stalo gulėtų viena byla. Ant teisėjo stalo vienu metu gali būti ir 100 bylų ir visas jas, o ne tą vieną, kurią kažkuriuo momentu domisi įstatymu leidėjas reikia baigti per protingą laiką. Ir visi bus laimingi ne tada, kai byla bus pavyzdžiui pradėta, o kai jis bus baigta per protingą laiką, kokybišku ir įtikinamu sprendimu. Continue reading

Pagreitintas procesas. Šokis su mirusia nuotaka

 

Vakar jau rašiau apie vieną iš 2013 liepos mėnesį priimtų įstatymų– BK 64(1) str. Truputi gaila, kad media pasičiupo labiausiai skandalingą, bet ne labiausiai neigiamą šio įstatymo aspektą- tai, kad jis iki absurdo išbalansuoja bausmių už kai kurias veikas sistemą. Tai ką rašiau vakar yra reductio ad absurdum to nesistemingumo, kuris slypi minimame BK straipsnyje. Tačiau BK ir ATPK sankcijų balansas ar taip ar taip jau sugriautas. Tai aišku dar viena vinis į BK bausmių balanso karstą, bet argi jau svarbu kiek tame karste vinių.

Ne mažiau svarbūs ir kiti du neigiami LR BK 64(1) str. aspektai:

1. Tai yra tarsi nepaskelbta ir neplanuota amnestija, užklupusi iš netyčių, atostogų metu visą teisėjų broliją. Jei kam įdomu, kokia profesionalių teisininkų ir teisėjų reakcija į BK 64(1) str., tai manau teisingiausias apibūdinimas būtų- „apšalę“. Visi kraipo galvas ir nežino ar šis įstatymas galioja atgal ir taikytinas jau įsigaliojusiems nuosprendžiams ar ne. Continue reading

Legendinis paukštis gyvas!

Turbūt visi žino tą legendinę vištą už kurią mūsų kaimynui šaltojoje teko pasėdėti, o kitam kaimynui, kuris buvo naglesnis ir buvo prisvogęs daugiau- nieko už tai nebuvo. TM 2013-07-03 žvaliai pristatytos LR BK 64(1) str. pataisos legendą atgaivino. Vogti reikia su saiku, bet geriau- daugiau.
LR ATPK 50 str. už turto iki 130 Lt vagystę numato areštą iki 30 parų.
LR BK… 178 str. 4 d. už turto nuo 130 iki 360 Lt vagystę, jei tave pričiupo ir prisipažįsi vadovaujantis naujuoju LR 64(1) str., gausi maksimum 14 parų areštą.
Taigi, optimali vagystės iš parduotuvės suma vertinant santykį rizika/pelnas įsigaliojus naujam įstatymui yra artima 360 Lt į ką nuo 130 Lt, prognozuoju ir persiorientuos profesionalūs parduotuvių vagys.
LAT sakė, kad tai nesisteminės pataisos, bet ar kam tai rūpėjo.

Ne tik šiai BK novelai, bet ir daugeliui kitų 2013-07-02 Seimo priimtų LR BK ir BPK pakeitimų lemta nekokia šlovė Lietuvos teisėkūros istorijoje, o jiems visiems aptarti matyt reikės net kelių postų.

 

Idealus procesas (II)

<< į pradžią

You can't go your own way
ManImMac / Foter.com / CC BY-NC-SA

2. Kriterijai

Užuot skaičiavus tarpų tarp atskirų bylos posėdžių laiką, ar atskirų tarpinių proceso veiksmų pradžios pabaigos laiką, S.Pass siūlo taikyti šiuos universalius sistemos efektyvumo kriterijus. Manau, kad ir Lietuvos teismų informacinės sistemos turėtų būti pertvarkytos taip, kad šiuos toliau paminėtus kriterijus reitinguotų kaip teismo ar atskiro teisėjo veikslo efektyvumo ir kokybės rodiklį.

(2.1) Baigtų bylų skaičius (sistemos pralaidumas) ir (2.2) atsargos (bylų likutis teismuose);

Baigtų bylų turi būti kuo daugiau. Atsargų- kuo mažiau.

Bylos- baudžiamosios, civilinės ar kokios ten dar yra teismų produkcija. Esant neribotai šios produkcijos paklausai, teismai turi jos „pagaminti“ kuo daugiau ir tokiu būdu patenkinti visuomenės lūkesčius sulaukti teisinių ginčų sprendimo per protingus terminus. Dabar taikomi teismų sistemos pralaidumo didinimo metodai, išskyrus kai kurias sveikintinas priemones, tokias kaip apylinkių teismų stambinimas, tokiu būdu likviduojant kamščius teismukuose, kuriems tenka didesnis bylų srautas, apskritai primena tuos metodus, kuriuos taikė anas legendinis kolūkio pirmininkas savo fermose: kad karvė duotų daugiau pieno ir mažiau ėstų, reikia jas tiesiog dažniau melžti ir rečiau šerti. Continue reading

Paskutinis postas pono V.Juozapaičio klausimu

Shhhhhhhhhh....
a77eBnY / Foter.com / CC BY-NC-ND

// Paskelbta 2013-05-08

// Papildyta 2013-05-27

Šis tinklaraštis įkurtas ne tam, kad jame viešinčiau savo asmeninių nesutarimų su Seimo nariais peripetijas. Kitą vertus šią istoriją  jau lydi tam tikras viešas interesas.

Todėl, neįkyrint nesidomintiems, be didesnių komentarų tik šiame poste nuolat atnaujinsiu dar nesibaigusios istorijos chronologiją. Continue reading

Idealus procesas (I)

 

Tastes Great, Less FillingTai straipsnis, kurį parašiau leidiniui “Teismai.lt”. Redaktoriaus dar  nesušukuotas ir kiek papildytas variantas.

Norėčiau trumpai išdėstyti savo asmeninį požiūrį teisėjo darbo organizavimo klausimais. Tai mano asmeninė patirtis, pagrįsta tam tikrais apribojimų teorijos (TOC) postulatais. Pasidomėti šiais dabar jau visuotinai pripažintais verslo valdymo principais paskatino atsitiktinai į rankas pakliuvusi E.M.Goldratt knyga “Tikslas”, kurią rekomenduoju visiems. Nors tolimesni mano samprotavimai bus pakankamai provizoriški, nes esu teisininkas, o ne verslo vadybininkas, visgi tikiuosi, kad jie bus įdomūs ir paskatins bent jau diskusiją apie kai kuriuos mitus, gaubiančius teisminį procesą bei jo organizavimą. Ir, aišku, tai mano asmeninė nuomonė kurios neperšu niekam. Bus kalbama daugiausia apie baudžiamąjį procesą, tačiau gamybos (taip taip – gamybos) valdymo principai universalūs, todėl visą tai, kas bus pasakyta toliau taikau ir baudžiamajam procesui ir mutatis mutandis :) – kitiems teisminiams procesams, tiek civilniam, tiek administraciniam. Be savo asmeninės patirties ir jau minėtų TOC principų (kaip aš juos pats įsivaizduoju taikant teisme), rėmiausi Lietuvoje viešėjusio Izraelio verslo konsultanto Shimeon Pass paskaitomis, už kurias ir už įkvėpimą dėkingas http://www.commonsense.lt/?s=cininas. Continue reading

Solomonai prieš solomonus

GraficiaiSolomonas- kultūrinis memas, nesugaunama beveidė persona su gobtuvu vietoje galvos, naktimis puošianti pastatų sienas šizofreniškais piešiniais. Jis nematerialus, todėl ir negali būti sugautas ar išnaikintas. Tai kultūrinis elgesio standartas, neatsakingo ir paviršutiniško peizojimo bile ko ant bile ko genas, prasismelkęs į visas gyvenimo sritis. Žymiai vertingesnes, nei apleistų pastatų sienos ir patiltės, kurias paišo mūsų archetipinis herojus. Pavyzdžiui teisėkūra.

Solomonas ne ant sienų — Solomonas mūsų galvose, pasakytų profesorius F.Preobraženskis, perskaitęs profesoriaus V.Juozapaičio siūlomą LR ATPK 503 pataisą, skirtą kovai su grafičių piešėjais. Continue reading

Dirglioji teisėkūra: “Mušk žmoną, bet ne šunį”.

 

Homeless, Broke, and Hungry
Adrian Miles © / Dog Photos / CC BY

Kuo labiau pažįstu žmones, tuo labiau myliu šunis. Tokia mintis kilo išgirdus moters dienos išvakarėse pateiktą Seimo nario V.Juozapaičio pasiūlymą  griežtinti kriminalines bausmes gyvūnėlių skriaudėjams. Kai kyla panašios iniciatyvos tobulinti baudžiamuosius įstatymus, visada klausiu KODĖL VĖL BK? Kodėl V.Juozapaitis, kuris yra nieko bendro su baudžiamąja jurisdikcija neturinčio Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys? Kokia asociacijų grandinė ir po kokio įvykio nuvedė garsų dainininką prie baudžiamosios justicijos, prie BK 310 str., ginančio gyvunėlių teises ir galiausiai prie šio straipsnio sankcijos?

Continue reading