Tag Archives: teisėjas

Rekviem teisėjui su šunimi

      Po savaitės susirinkusi Teisėjų taryba atleis teisėją Valerijų Paškevičių iš darbo.

       Prieš mėnesį pričiuptas galimai girtas už vairo, V. Paškevičius užvakar vieno bulvarinio žurnalisto džiaugsmui vėl girtas sukėlė techninę avariją. Didesnį džiaugsmą tam žurnalistui turbūt būtų sukėlęs tik atvejis, jei V. Paškevičius būtų partrenkęs vaiką. Bet čia ne apie to žurnalisto džiaugsmus noriu rašyti.

      Man skaudu.

    Pirmiausia, skaudu dėl Valeros, kurį pažįstu dar nuo universiteto laikų, ir kuris iš linksmo, bendraujančio, keliaujančio, sportuojančio žmogaus, palaipsniui virto savo kiaute užsidariusiu keistuoliu atsiskyrėliu stiklinėmis akimis. Aš nežinau kada ir kodėl tas įvyko, nes bendravome mažai. Ir nežinau, kaip paaiškinti tokį beprotišką Valeros elgesį. Nebent tik tuo, kad jam konkrečiai pavažiavo stogas. Gal dėl sudėtingų bylų, kurias jam pastaruoju metu teko nagrinėti, gal dėl to, kad vis niekaip nesisekė daryti karjeros, gal dėl to, kad šiais metais atsitikusi vėlyva tėvystė sutapo su vidurio amžiaus krize. O gal, sprendžiant pagal tai, kaip myli šunis, jis dirbdamas teisėju tiesiog per daug gerai ėmė pažinti žmones. Šiaip ar taip liko jis dabar vienas su šunimi toje savo Mazdoje ir niekas jo neišgelbės nuo gėdingo išvarymo iš teisėjų luomo.

       Antra, man baugu dėl mūsų, teisėjų bendruomenės. Valera įstūmė Teisėjų tarybą tiesiog į nepavydėtiną padėtį. Teisėjų taryba jau yra nusprendusi atleisti V. Paškevičių tik po to, kai teismas oficialiai konstatuos jo kaltę. Tokio sprendimo dar nėra ir artimiausią savaitę nenusimato. Tačiau dabar, po Valeros pokšto su antrąja avarija, Teisėjų taryba yra spaudžiama ieškoti landų kaip apeiti tokį  savo pačios sprendimą. Mano giliu įsitikinimu tai gali būti, ir mano dideliam apgailestavimui – greičiausiai bus didelė klaida. Aš suprantu, kad viskam galima prigalvoti išimčių, landų ir įvairių pasiteisinimų, bet tiesa yra paprasta ir yra tokia, kad savo žodžio reikia laikytis. Savo žodžio reikia laikytis sukandus dantis. Nes jei patys teisėjai nesilaiko savo nustatytų taisyklių, kad ir kaip tai būtų nepatogu, kaip jie gali reikalauti tų taisyklių laikymosi iš kitų. Jei taip nebus, jei mes, teisėjai, leisimės stumdomi kažkokio bulvarinio rašeivos ar pasiduosime kai kurių aukšto rango klerkų kaprizams, mes ištaškysime tuos paskutinius pagarbos sau likučius, kurių dar neištaškė V. Paškevičius.

      O Valerą, ką Valerą? Bus tas dekretas dėl jo atleidimo anksčiau ar vėliau. Jis ir taip sužlugdytas, nušalintas, nebedirba teisėju ir niekada nedirbs. Jis taip pat neims gerti nei daugiau nei mažiau, bus dekretas dėl jo atleidimo kitą savaitę ar po mėnesio. Bet mes, teisėjai, turime pasiųsti aiškią žinią, kad visus, net ir susikompromitavusius savo narius teisiame pagal įstatymus.

        Aš nesakau, kad Valera nenusipelnė pašalinimo iš darbo, bet man vis vien skaudu…

Hарод хочет разобраться

Narod chocet razobratsiaNarod chočet razobratsa (liaudis nori išsiaiškinti)- grupė seimo narių užsimojo įpareigoti teisėjus viešai pasiteisinti dėl liaudžiai nepatinkančių sprendimų.

Dirgliosios teisėkūros pavyzdys, matyt su aliuzijom į išgarsintus teisėjo G.Viederio sprendimus ikiteisminio tyrimo byloje. Įstatymo iniciatoriai matyt nežino, kad nei vienoje Europos valstybėje teisėjai nesiteisina dėl savo sprendimų, o apie juos informuoja kiti teismų atstovai.  Prieš teikdami tokias iniciatyvas gerbiami parlamentarai galėjo pasikonsultuoti su kuo nors, kas išmano tuos reikalus, pavyzdžiui su Lina Laurinavičiūte (lina.laurinaviciute@teismai.lt) iš NTA, ar bent jau paskaityti šią puikią jos rengtą apžvalgą, kokiu būdu organizuojamas ir vykdomas teismų sprendimų viešinimas ir aiškinimas EU valstybėse ir įsitikinti, kad teisėjai asmeniškai to nedaro. Apie tai, kad tai susiję su įvairiais teisėjo statuso dalykais, nepriklausomumu, nešališkumu ir t.t. tai jau bus gal kam nors paaiškinti ir be manęs. Continue reading

Pagreitintas procesas. Šokis su mirusia nuotaka

 

Vakar jau rašiau apie vieną iš 2013 liepos mėnesį priimtų įstatymų- BK 64(1) str. Truputi gaila, kad media pasičiupo labiausiai skandalingą, bet ne labiausiai neigiamą šio įstatymo aspektą- tai, kad jis iki absurdo išbalansuoja bausmių už kai kurias veikas sistemą. Tai ką rašiau vakar yra reductio ad absurdum to nesistemingumo, kuris slypi minimame BK straipsnyje. Tačiau BK ir ATPK sankcijų balansas ar taip ar taip jau sugriautas. Tai aišku dar viena vinis į BK bausmių balanso karstą, bet argi jau svarbu kiek tame karste vinių.

Ne mažiau svarbūs ir kiti du neigiami LR BK 64(1) str. aspektai:

1. Tai yra tarsi nepaskelbta ir neplanuota amnestija, užklupusi iš netyčių, atostogų metu visą teisėjų broliją. Jei kam įdomu, kokia profesionalių teisininkų ir teisėjų reakcija į BK 64(1) str., tai manau teisingiausias apibūdinimas būtų- „apšalę“. Visi kraipo galvas ir nežino ar šis įstatymas galioja atgal ir taikytinas jau įsigaliojusiems nuosprendžiams ar ne. Continue reading

Legendinis paukštis gyvas!

Turbūt visi žino tą legendinę vištą už kurią mūsų kaimynui šaltojoje teko pasėdėti, o kitam kaimynui, kuris buvo naglesnis ir buvo prisvogęs daugiau- nieko už tai nebuvo. TM 2013-07-03 žvaliai pristatytos LR BK 64(1) str. pataisos legendą atgaivino. Vogti reikia su saiku, bet geriau- daugiau.
LR ATPK 50 str. už turto iki 130 Lt vagystę numato areštą iki 30 parų.
LR BK… 178 str. 4 d. už turto nuo 130 iki 360 Lt vagystę, jei tave pričiupo ir prisipažįsi vadovaujantis naujuoju LR 64(1) str., gausi maksimum 14 parų areštą.
Taigi, optimali vagystės iš parduotuvės suma vertinant santykį rizika/pelnas įsigaliojus naujam įstatymui yra artima 360 Lt į ką nuo 130 Lt, prognozuoju ir persiorientuos profesionalūs parduotuvių vagys.
LAT sakė, kad tai nesisteminės pataisos, bet ar kam tai rūpėjo.

Ne tik šiai BK novelai, bet ir daugeliui kitų 2013-07-02 Seimo priimtų LR BK ir BPK pakeitimų lemta nekokia šlovė Lietuvos teisėkūros istorijoje, o jiems visiems aptarti matyt reikės net kelių postų.

 

„Respublikos“ Ainiui Gurevičiui sąrašas teisėjų, kuriuos dar reikia atleisti iš darbo.

 

These Are My Rules
Jeremy Brooks / Foter.com / CC BY-NC

„Delfio“ nusikaltimų skyrelyje įsitaisęs žurnalistas nepamiršta savo patrono iš „Respublikos“ pamokų ir prisižiūrėjęs rusiškų serialų toliau kurpia anoniminius straipsnelius apie tai ko neišmano. Apie paleistus „įteisintus vagis“ ir verkiančius operatyvininkus, kuriems dabar italų karabinieriai rankos nepaduos. Kaip tik visos šios istorijos pradžioje buvau Italijoje ir užtikrinu, jokio skandalo nei spaudoje, nei TV nėra ir Lietuvos vėliavų prie ambasadų niekas nedegina.

Vienintelis žmogus, kuris įžvelgia šioje gruzino paleidimo istorijoje skandalą ir jo nori, tai tu pats, Aini.

Jei jau taip svarbu, tai Aini, gali parašyti ir tai, kad aš to paleisto gruzino byloje būčiau priėmęs tokį patį sprendimą kaip ir teisėjas G.Viederis ir taip pat būčiau paleidęs. Vienintelis dalykas, ko aš nebūčiau daręs Gedimino vietoje, tai nebūčiau atsiprašinėjęs, nes atsiprašinėti čia nėra ko. Jei mažiau domėtumeisi kalinių “paniatkėmis”, o daugiau Lietuvos įstatymais ir gilintumeisi į teismų nutarčių motyvus ir pats tai suprastum. Continue reading

Teismai lietuvių mitologijoje

Teisėjų Lietuvoje yra tik apie 900. Lyginant su kitomis dviem valdžiomis- vykdomąja ir įstatymų leidžiamąja- tai visiškai nykštukinė ir neįtakinga jėga, neturinti praktiškai jokių svertų Seimui ir vykdomajai valdžiai, užtat gausiai įtakojama svertų, kuriuos turi teismams pastarosios. Patys svertai nėra joks blogis.  Tai Konstitucinis institutas, apie kurį kalbėjo dar senis Monteskje, tačiau svarbu šių svertų kiekis ir tarpusavio balansas. O šis balansas Lietuvoje aiškiai ne teismų naudai. Tai ne mūsų Konstitucijos, o įstatymų bei poįstatyminių aktų problema. Institucinis teisminės valdžios silpnumas lemia ir jų apgailėtiną padėtį viešųjų ryšių srityje. Teismų įvaizdis Lietuvoje formuojamas ant trijų banginių- mitų: mitas Nr. 1 apie vilkinamas bylas, mitas Nr. 2 apie pasakiškus korupcijos mąstus (pastarojo mito variantas yra legenda apie menką pasitikėjimą teismais) bei jau mirštantis mitas Nr. 3 apie pasakiškus teisėjų atlyginimus. Continue reading

Paskutinis postas pono V.Juozapaičio klausimu

Shhhhhhhhhh....
a77eBnY / Foter.com / CC BY-NC-ND

// Paskelbta 2013-05-08

// Papildyta 2013-05-27

Šis tinklaraštis įkurtas ne tam, kad jame viešinčiau savo asmeninių nesutarimų su Seimo nariais peripetijas. Kitą vertus šią istoriją  jau lydi tam tikras viešas interesas.

Todėl, neįkyrint nesidomintiems, be didesnių komentarų tik šiame poste nuolat atnaujinsiu dar nesibaigusios istorijos chronologiją. Continue reading

Idealus procesas (I)

 

Tastes Great, Less FillingTai straipsnis, kurį parašiau leidiniui “Teismai.lt”. Redaktoriaus dar  nesušukuotas ir kiek papildytas variantas.

Norėčiau trumpai išdėstyti savo asmeninį požiūrį teisėjo darbo organizavimo klausimais. Tai mano asmeninė patirtis, pagrįsta tam tikrais apribojimų teorijos (TOC) postulatais. Pasidomėti šiais dabar jau visuotinai pripažintais verslo valdymo principais paskatino atsitiktinai į rankas pakliuvusi E.M.Goldratt knyga “Tikslas”, kurią rekomenduoju visiems. Nors tolimesni mano samprotavimai bus pakankamai provizoriški, nes esu teisininkas, o ne verslo vadybininkas, visgi tikiuosi, kad jie bus įdomūs ir paskatins bent jau diskusiją apie kai kuriuos mitus, gaubiančius teisminį procesą bei jo organizavimą. Ir, aišku, tai mano asmeninė nuomonė kurios neperšu niekam. Bus kalbama daugiausia apie baudžiamąjį procesą, tačiau gamybos (taip taip – gamybos) valdymo principai universalūs, todėl visą tai, kas bus pasakyta toliau taikau ir baudžiamajam procesui ir mutatis mutandis :) – kitiems teisminiams procesams, tiek civilniam, tiek administraciniam. Be savo asmeninės patirties ir jau minėtų TOC principų (kaip aš juos pats įsivaizduoju taikant teisme), rėmiausi Lietuvoje viešėjusio Izraelio verslo konsultanto Shimeon Pass paskaitomis, už kurias ir už įkvėpimą dėkingas http://www.commonsense.lt/?s=cininas. Continue reading

Padėka advokatui Rostislavui Polubianko

AdaletTeisėjo elgesio standartai viešojoje erdvėje dar nesusiformavę. Todėl esu dėkingas advokatui Rostislavui Polubianko už tai, kad nagrinėjant A.Ūso bylą apeliacinės instancijos teisme iškėlė klausimą, ar nesikerta su teismo nešališkumu teisėjo veikla, kuomet jis apie procesą informuoja visuomenę socialiniuose tinkluose ir savo tinklaraštyje.

Man džiugu skaityti vakarykštę Vilniaus apygardos nutartį, kuria patvirtintas mūsų kolegijos išteisinamasis nuosprendis A.Ūso byloje ir be kitą ko konstatuota, kad bylos procesas vyko teisingai:

“Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nei vienas proceso dalyvis nereiškė nušalinimo teismui, taip pat matyti, kad procesas vyko nuosekliai laikantis baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių bylų procesą pirmos instancijos teisme: buvo sprendžiami visi proceso dalyvių prašymai, dėl to buvo priimamos motyvuotos nutartys. Pažymėtina, kad Continue reading

Teisėjai piešia namukus

RodasŠiandien kai kurie mano kolegos laiko psichologinius pono Laurinaičio testus, padėsiančius, kaip teigiama įvertinti jų profesines, dalykines ir asmenines savybes. Atsakinės į įvairius klausimus, atliks namuko- medžio- žmogaus (HTP) piešinio testą.
Einant į pono Laurinaičio sukurtą tamsų kambarį su juoda kate, kuri ar ten yra ar nėra žino tik pats ponas Laurinaitis, noriu palinkėti kolegoms sėkmės ir priminti teisės psichologijos kursą, kad teisingas piešinys turi būti toks:

1. Namas turi būti nei per didelis nei per mažas. Vidutinio dydžio. Didelis namas liudija puikybę, mažas- vienišumą- atskirtį;
2. Sienos turi būti nupieštos nei per storai nei per plonai. Storos sienos- gynybiška asmenybė, plonos sienos – silpnas ego; Continue reading