OMON proceso dokumentai

Kaip jau buvo skelbta, Vilniaus apygardos teismas 2015-06-04 išteisino buvusius Lietuvos OMON vadovus Boleslavą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą, kurie už akių buvo kaltinami nusikaltimais žmoniškumui.  

Šie du buvę OMON karininkai nebuvo siejami nei su 1991 m. sausio 13 d., nei su 1991 m. liepos mėn. Medininkų žudynėmis, tačiau buvo kaltinami, kad 1991 m. terorizavo ir baugino beatsikuriančios Lietuvos kariuomenės ir muitinės pareigūnus. Buvo manoma, kad jie organizavo keletą ginkluotų pasienio ir muitinės postų užpuolimų ir kelis iš tų postų sunaikino. Iš viso jiems buvo inkriminuota 15 kaltinimo punktų. Šių išpuolių metu dviems Lietuvos pareigūnams padaryti nesunkūs sveikatos sužalojimai, o sunaikinus kai kuriuos pasienio ir muitinės infrastruktūros objektus, valstybei padaryta apie 2000 Lt (579,24 Eur ekvivalentas) žala.

B. Makutynovčiaus ir V. Razvodovo veiksmai kaltinime įvertinti kaip 1949 m. Ženevos konvencijos nustatytų elgesio su civiliais asmenimis taisyklių pažeidimas. Šios Konvencijos 2 str. nustato, kad ji įsigalioja ir jos apsauga civiliams taikoma tik tuo atveju, jei Konvencijoje numatyti nusikaltimai padaromi karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos metu. Kaltinime nebuvo nurodyta, o Teisme nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama, kad nurodytu laikotarpiu Lietuvoje buvo susiklosčiusi tokia padėtis. Todėl teismas neturi galimybių pasisakyti ar 1991 m. buvo sąlygos, kurioms esant įsigalioja Ženevos konvencijos nuostatos, ginančios civilius asmenis. Į šią kaltinimo ypatybę teismo proceso metu teismas atkreipė kaltintojo dėmesį, nes savo iniciatyva teismas neturi teisės praplėsti kaltinimo – ypač procesuose, kurie vyksta nedalyvaujant kaltinamiesiems.

Užuot inkriminavus 1949 m. Ženevos konvencijos 2 str. nurodytas sąlygas, B. Makutynovičiaus ir V. Razvodovo veiksmai kaltinime kvalifikuoti, kaip agresijos vykdymas ir rėmimas. Tačiau atsakomybė už agresiją tarptautinėje teisėje tenka tik valstybių vadovams, bet ne žemo rango vykdytojams. Be to, agresijos sąvoka tarptautinėje baudžiamojoje teisėje neturi aiškaus turinio ir teisiant už šiuos veiksmus būtų pažeistas nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo) principas.

Žemiau pateikiamas teismo nuosprendis, kai kurie kiti teismo dokumentai ir kai kurie tarptautinės teisės šaltiniai bei komentarai, kuriuose aptariama bylai aktuali tarptautinės teisės doktrina Ženevos konvencijos 2 str., agresijos sampratos ir kitais klausimais.

2015 Teismo dokumentai:

Nuosprendis

2014-11-25 Nutartis negrąžinti bylos

2014-11-05 Protokolas dėl kaltinimo trūkumų

1946 Niurnbergo procesas:

Statutas

Statuto komentaras

1949 Ženevos konvencija:

RULAC project (anglų k.). Daugybė šaltinių, išaiškinimų tarptautinės karo ir humanitarinės teisės bei papročių klausimais.

1958 J.S.Pictet komentaras

2008 ICRC armed conflict definition

2012 ICRC ekspertų nuomonė dėl okupacijos sampratos

ICRC statute

Jugoslavijos tribunolas:

Statutas

Sprendimų apžvalga, sudaryta HRW. (Nuoroda pašalinta)

S.Miloševič kaltinimai

Tadič byla

Kita:

Agresijos samprata tarptautinėje teisėje populiariai (wiki)

JT Chartija

1974 JT rezoliucija dėl Agresijos apibrėžimo

Agresijos subjektai by B.I.Bonafe (nuoroda pašalinta)

1992 JT konvencija dėl asmenu apsaugos nuo priverstinio dingimo

EŽTT. Kuolelis, Bartoševičius, Burokevičius. Sprendimas

Case of Kononov v. Latvia

Tarptautpinės teisės dokumentų rinkinys (sud. V.Vadapalas)

2 thoughts on “OMON proceso dokumentai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.